Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Klaipėdos socialdemokratės prieš smurtą

Klaipėdos socialdemokratės prieš smurtą

Paragintos Klaipėdos socialdemokračių moterų klubo klaipėdietės vakar diskutavo apie smurtą: miesto gatvėse dalinti informaciniai lapeliai, kur kreiptis patyrus smurtą, rotušės salėje diskutuota apie šią problemą bei demonstruotas filmas.

Renginį organizavo Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos Klaipėdos miesto klubo pirmininkė Audra Užemeckienė bei aktyvios bičiulės. Dalyvavo Kretingos moterys-socialdemokratės, Klaipėdos miesto tarybos narės – Zita Šličytė ir Lilija Petraitienė. Buvo ir prieš psichologinį bei fizinį smurtą pasisakančių vyrų, kurie aktyviai uždavinėjo klausimus pranešėjoms. 

Renginį vedė A.Užemeckienė

Renginį vedė A.Užemeckienė

Smurto ratas

Kaip pasakojo Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro psichologė-konsultantė Vaida Puižytė, dažnai šeimose įsisuka vadinamasis „smurto ratas“: įtampos augimas, smurto proveržis ir „medaus mėnuo“. Jei moteris į tokį ratą papuola bent pora kartų, tikėtina, kad jis kartosis nuolat bei nuo smurtautojo reikia bėgti. Deja, dažniausiai moterys pasijaučia bejėgės – nuleidžia rankas ar net pasireiškia „Stokholmo“ sindromas, kai auka jaučia teigiamus jausmus smurtautojui.

Sunku ir tokiose šeimose augantiems vaikams. Tikėtina, kad smurtaujančioje aplinkoje užaugę berniukai muš savo žmonas, o užaugusios mergaitės kantriai kęs smurtaujančius sutuoktinius.

12322734_10206169681335862_132254449241436715_o

V.Puižytė

„Norint, kad auka išeitų iš vadinamojo smurto rato, reikia kreiptis į policiją bei medikus (fiksuoti patirtus sužalojimus), kalbėtis apie tai su artimaisiais, sukaupti pinigų ekstrinei situacijai, turėti atsarginius raktus (jei smurtautojas atimtų ir užrakinęs išeitų), atsarginį telefoną, numatyti kur galima trumpam apsistoti…“,- pasakojo V.Puižytė.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Centro darbuotojai pastebi, jog priėmus Smurto artimoje aplinkoje įstatymą, smurto atvejų šeimose fiksuojama vis daugiau. Tarkim, vien iki 2015 m. spalio galo Klaipėdoje užregistruoti 655 pranešimai. Dažniausiai smurtauja sugyventiniai, neatsilieka sutuoktiniai.

Smurtas ar triukšmas? 12308086_10206169678135782_6690265592096433609_o

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnioji specialistė Alina Vaičekauskienė kuruoja pranešimus apie smurtą ne tik Klaipėdos mieste, bet ir apskrityje. Pareigūnė pastebi, kad pašaliniams (dažniausiai kaimynams) sunku atskirti kur tiesiog triukšmas, o kur smurto scenos. Tarkim, susipyko sutuoktiniai, abu garsiai šaukė bei sudaužė po lėkštę, išreikšdami savo nepasitenkinimą. Nepaisant to, jie greitai viską pamirštą bei ramiai toliau žiūri televizorių. Deja, tuo momentu pasirodo kaimynų iškviesti policijos pareigūnai. Pranešimas užregistruotas kaip smurtas artimoje aplinkoje, tačiau nukentėjusių ar nepatenkintų čia nėra.

„Todėl Bendrojo pagalbos centro darbuotojai bandydami įvertinti situaciją skambinančiajam užduoda visą eilę klausimų… Arba policijos pareigūnus smurtaujančiam vyrui iškviečia net trys kaimynai – užfiksuojami trys pranešimai, nors atvejis tik vienas. Taip auga smurto pranešimų statistika“,- sako A.Vaičekauskienė.

A.Vaičekauskienė

A.Vaičekauskienė

Lygiai

Iškvietimai skirstomi į tris lygius: A – pvz. nužudymas, pareigūnai privalo atvykti per 12 minučių; B – smurtas artimoje aplinkoje, atvykstama per 20 minučių; C – pvz. įbrėžtas automobilis, policininkai atvyksta per valandą.

12304450_10206169674255685_5818839825052873522_o„Policijos pareigūno darbas jaunimui tampa nepatrauklus, tad natūralu, jog pareigūnų trūksta“,- sako pareigūnė. Jaunimo nevilioja maži atlyginimai. Tarkim, pradedantis policijos patrulis gauna iki 300 eurų mėnesį atlyginimą „į rankas“. Po penkių metų pridedama dar 40 eurų. Turint 25 metų darbo stažą policijoje galima gauti 700 eurų mėnesį atlyginimą, tačiau ir su tokiu ilgu darbo stažu jūsų lauktų vos 290 eurų pensija…

Duomenų bazėje – jūsų gyvenimas

Galima pasidžiaugti, jog dažnai pašiepiami šalies policijos pareigūnai smarkiai pažengę smurto prevencijos srityje. Tarkim, kiekvienas policijos automobilis turi kompiuterį su duomenų baze. „Ten viskas apie jus ir jūsų gyvenimo netinkamus poelgius. Duomenų bazė tarptautinė, tad ji prieinama ir užsienio valstybėms. Beje, jei net jūs nusikaltote būdamas paauglys, o vėliau bandysite tapti apsaugininku Anglijoje, galite išgirsti neigiamą atsakymą. Darbdavys tai įvertins. Į smurtaujančius namus visada vyksta tik du pareigūnai. Vykti po vieną būtų pavojinga. Dar skubant pagal iškvietimą vienas pareigūnas vairuoja, kitas – duomenų bazėje renka duomenis: ar žmonės turi registruotų ginklų, gal teisti ar žinomi kaip smurtautojai, kiek vaikų, kur dirba… Pasitaiko atvejų, kai į butą neįmanoma patekti, tad tenka prašyti ugniagesių-gelbėtojų pagalbos. Patekus į buto vidų stengiamasi atskirti auką ir smurtautoją. Pareigūnai nevykdo vaikų apklausų, neteisia nei aukos, nei smurtautojo…“,- pasakojo pareigūnė.

12309493_10206169684495941_881070823602925353_oPolicijos pareigūnai labai nedemonstruodami savo veiksmų fotografuoja, filmuoja ir daro garso įrašus: surinkti duomenys būna labai reikalingi atliekant tyrimą. Pareigūnai pildo duomenų lentelę, kurioje net pažymima kuriose aukos kūno vietose pastebėti sužalojimai. Net jei auka sako, jog viskas gerai smurtautojas išvežamas 48 valandoms. Praėjus dviem parom, kai atliktas didžiulis darbas, auka dažniausiai ateina gelbėti smurtautojo ir sako: „Aš nenorėjau skųstis.. norėjau tik pagąsdinti… jūs ne taip supratote“. Tuo tarpu smurtautojas, į namus dažniausiai grįžta ne pasikeitęs į teigiamą pusę, o dar labiau įpykęs…

Bauda persigalvojusiai aukai 

Dalinami informaciniai lapeliai

Dalinami informaciniai lapeliai

A.Vaičekauskienė, kartu su trisdešimt kolegų iš visos Lietuvos, dalyvavo instruktorių (galinčių dirbti su smurtu artimoje aplinkoje) mokymuose Norvegijoje. Baigusieji kursus įsipareigojo apmokyti po 300 pareigūnų savo šalyje.

„Kaip reaguojama į smurtą šeimoje Norvegijoje? Norvegijoje į smurtaujančią šeimą vyksta komanda – policininkai (izoliuoja smurtautoją), vaiko teisių apsaugos darbuotojai (pasirūpina vaikais) ir socialiniai darbuotojai (rūpinasi auka). Skirtumai tarp Lietuvos ir Norvegijos? Tarkim, jei Norvegijoje auka sako, jog persigalvojo ir nori atsiimti pareiškimą, jai skiriama bauda, nes ji melavo pareigūnams…“,- pasakojo A.Vaičekauskienė.

Vyresnioji specialistė A.Vaičekauskienė moka labai įdomiai pasakoti, tad publika klausė labai susidomėjusi. Diskutuota, jog Lietuvoje trūksta kursų smurtautojams, t.y. jie galėtų būti privalomi. Pvz. pasimokyti konfliktų valdymo ar pan. Dabar gi smurtautojams teismas skiria piniginę baudą ar viešuosius darbus. 12304097_10206169672975653_3359778790726303870_o

Vaikai muša tėvus

2014 m. Klaipėdos bendrasis pagalbos centras užfiksavo 1558 pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, 2015 m. iki spalio galo – 1602. Kalėdų, Naujųjų metų ar net socialinių išmokų mokėjimo laikotarpiai – pats pareigūnų darbo pikas. Juk tada „darbo“ imasi neblaivūs smurtautojai. Pranešimų daug, tačiau nubaudžiami mažuma – 2014 m. pradėti 480 ikiteisminių tyrimų, o 2015 m. – 455.

Pareigūnai pastebi naują smurto tendenciją. Vaikai smurtauja prieš nusenusius ir ne tik tėvus. „Vaikučiai“ taip stengiasi gauti pinigų narkotikams ar svaigalams. „Sėdi sumušti senukai, gaila žiūrėti. Deja, prieš kreipdamiesi į policiją jie ilgai dvejoja…“,- sako pareigūnė. Siūloma apie tai kuo daugiau kalbėti mokyklose bei ugdyti smurto netoleruojančią jaunąją kartą.

12322368_10206169674495691_8983937481878793148_o

L.Krasauskienė

Policijos statistika byloja, kad mažiausiai smurtaujama jaunose (18-24 metų) šeimose, smurto banga kyla amžiaus tarpsnyje nuo 30 iki 59 metų. Smurtautojų pasitaiko ir garbiame amžiuje. Tarkim, Klaipėdoje užfiksuota 13 atvejų kai smurtavo 60-69 metų vyrai.

Smurtas kitaip

Savo centro veiklą pristatė Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos moterims padalinio vadovė Lina Krasauskienė. Čia teikiama teisinė pagalba, laukia socialiniai darbuotojai bei iki pusės metų laikotarpiui gali apsigyventi 16 moterų.

L.Krasauskienė pažymi, kad pareigūnai dažniausiai fiksuoja fizinį smurtą, o šio centro darbuotojai gali jums padėti ir ištikus psichologiniams smurtui. Moterims tenka patirti ir ekonominį, seksualinį smurtą. Lietuvoje vis dar gajus supratimas apie moters „pareigas lovoje“. Svarbu „būti“ ištekėjusia, nesvarbu, kad vyras muša, prageria pinigus ir t.t.

Zita Šličytė, kaip teisininkė, moterims pateikė labai svarbios teisinės informacijos. Tarkim, jei net butas pagal nuosavybės teises priklauso vyrui ar sugyventiniui, net smurto šeimoje ar skyrybų atveju, bute lieka gyventi vaikai ir mama, o vyras turi išsikelti… Įstatymas numato teisę vaikams (o kartu ir juos auginančiai mamai) čia gyventi iki pilnametystės.

Baigiantis renginiui moterys kartu žiūrėjo filmą skirtą smurto prevencijai.

LSDP Klaipėda info

Eugenijaus Maciaus nuotr.

Fotogalerija:

https://www.facebook.com/lilija.petraitiene/media_set?set=a.10206169770458090&type=3&pnref=story

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *