Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Socialdemokratės apie lyčių lygybę diskutavo Taline II

Socialdemokratės apie lyčių lygybę diskutavo Taline II

Estijos sostinėje Taline vyko Tarptautinis seminaras “Socialdemokratija ir lyčių lygybė. Parlamento rinkimai Estijoje ir kaimyninėse šalyse”, kurį organizavo Estijos moterų asociacija Kadri. Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos (LSDMS) Klaipėdos apskrities koordinatorė, LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė pristatė LSDMS Klaipėdos klubo veiklą bei apžvelgė LSDP rezultatus 2015 m. Savivaldos rinkimų metu Lietuvoje ir Klaipėdoje. Svarbiausi faktai iš politikės pranešimo:

Lietuvos Socialdemokračių moterų sąjunga – vienija socialdemokratų partijos nares ir simpatikes veikti bei ginti moterų teises, lygias galimybes Lietuvoje.

Organizacijos tikslas:

-Propaguoti socialdemokratines idėjas bei vertybes;

-Siekti, kad Konstitucijos ir įstatymų deklaruojamas moterų ir vyrų lygiateisiškumas taptų norma;

-Siekti lygių galimybių realizavimo darbo rinkoje, versle ir kasdieniniame gyvenime;

-Skatinti moteris aktyviai dalyvauti politikoje ir priimant visuomenei svarbius sprendimus;

-Siekti lyčių lygybės partijos veikloje, organizacijose bei rinkimų sąrašuose;

-Įgyvendinant Lisabonos strategiją sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeimos pareigas.

LSDMS Klaipėdos miesto klubo tikslas skleisti socialdemokratines idėjas Klaipėdoje ir čia puoselėti socialdemokratines vertybes.

Tam tikslui kasmet yra rengiamas klubo veiklos planas, kuriame yra numatomi veiklos uždaviniai bei priemonės, jiems pasiekti.

Šiuo metu 55 moterys susibūrusios į moterų klubą ir aktyviai dalyvauja jo veikloje.

Socialdemokračių moterų klubo pirmininkė – Audra Užumeckienė. Moterys dalyvauja visuose Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos ir klubo organizuojamuose renginiuose. Klubo narės didžiuojasi ilgamete tradicija – rengti politinio švietimo valandėles – diskusijų vakarus. Moterys siūlo ir išrenka joms aktualiausias temas. Per paskutinius metus buvo organizuoti tematiniai diskusijų vakarai su rinkimams aktualiais pranešimais:

“Moterys politikės – lyderės”,

“Europinė darbotvarkė moterų akimis”,

“Aš galiu būti lydere”,

“Ar esu lygiavertė mūsų visuomenės narė?”

Jų metu buvo pateikiama išsami informacija apie savivaldybių rinkimus, iškeltos kandidatės bei sudarytas sąrašas. Pranešimus rengė ir pristatė bei diskusijas moderavo klubo narės, o temai “Lyčių balansas – kelias į sėkmę” pristatyti buvo pakviestos Vilniaus Moterų informacijos centro vadovės. Po pranešimų vykusiose diskusijose klubo narės turėdavo galimybę išsakyti savo nuomonę bei pasidalinti patirtimi.

Tokios politinės diskusijos moterims yra naudingos ir reikalingos, nes suteikia žinių, sustiprina politinę orientaciją, vertybių sistemą.

LSMDS Klaipėdos moterų klubas siekia pilietiškai ir solidariai veikti už moterų teises bei lygias galimybes Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Klaipėdos demokratinę moterų kolegija (vadovė socialdemokratė dr. Rosita Vaičiulė). Moterų kolegija rengia aukšto lygio kultūrinius – edukacinius renginius visai miesto bendruomenei, vienas iš garsiausių – vasaros Bardų muzikos festivalis.

Abi moterų organizacijos: socialdemokračių klubas ir Demokratinė moterų kolegija kartu surengė Tarptautinę akciją „Šešiolika aktyvumo dienų be smurto prieš moteris“, kuria siekiama didinti visuomenės nepakantumą smurtui prieš Moteris. Akcijos metu visos moterys buvo kviečiamos prisisegti baltus kaspinus (šios akcijos simbolius) bei išdrįsti pasakyti: „Aš netoleruoju smurto!“. Organizacijų narės lankėsi Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre. Po susitikimo priimtas nutarimas, kad formalus požiūris į smurtą patyrusius žmones yra netinkamas ir kreipėsi pagalbos į atsakingas institucijas. Atstovės taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Lietuva pasaulyje: apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui treji metai. Įstatymas ir geroji pasaulinė praktika“. Konferencijoje kalbėta apie specializuotos pagalbos tarnybų darbą Lietuvoje, su kokiais sunkumais susiduriama įgyvendinant šį įstatymą.

Norisi pasidžiaugti, kad Lietuva, prieš trejetą metų šalies nevyriausybinių moterų organizacijų iniciatyva, atkaklaus darbo dėka, sutelkus visų skirtingų politinių partijų parlamentares moteris, kurios solidariai veikdamos įtikino Lietuvos Respublikos Seimo vyrus, priėmė įstatymą “Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“, sukėlusį didelį rezonansą visuomenėje. Dabar ir skeptikai pripažįsta, kad šis įstatymas mūsų visuomenei buvo tikrai reikalingas.

Tradiciniai ir išskirtiniai mūsų moterų organizacijų renginiai – Tarptautinė moterų solidarumo šventė – Kovo 8-oji. Jai skiriami LR Seimo narės, LR Seimo delegatės nuo 1993 m. Baltijos asamblėjoje Irenos Šiaulienės tradiciniai literatūros ir muzikos rytmečiai. Šiemetinė tematika – „Muzikinis ir politinis M.K. Oginskio polonezas Lietuvoje ir Europoje“.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji – Klaipėdos skyriaus pirmininkės, Klaipėdos apskrities socialdemokračių moterų sąjungos koordinatorės Lilijos Petraitienės iniciatyva jau antrus metus rengiamas vaikų piešinių konkursas. Miesto ugdymo įstaigų vaikai kviečiami dalyvauti piešinių konkurse-parodoje “Nupieškime Valstybės dieną pasitinkančią Klaipėdą”. Konkurso išskirtinis bruožas – piešiniai ( šįmet jų buvo 5 250 vnt.) eksponuojami ant virvių senamiesčio gatvėse.

Organizuojame ir renginius, skirtus vidinei komunikacijai, kai užsimezga svarbus organizacijai neformalus bendravimas tarp klubo narių. Tai edukacines – pažintines kelionės, kai aplankomos įžymios Lietuvos istorinės vietos.

Šie metai Klaipėdos miesto klubo moterims buvo įtempti, nes buvo ruošiamasi 2015 metų Savivaldos rinkimams. Daugelis klubo moterų tapo kandidatėmis į miesto Savivaldą, o LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė ir apskrities koordinatorė Lilija Petraitienė kandidatavo į Klaipėdos savivaldybės merus.

Lilija Petraitienė ir dar du socialdemokratai po 2015 m. Savivaldybių tarybų rinkimų tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariais.

Kovo 1 dieną Lietuvoje praūžė Savivaldos rinkimai ir pirmąkart tiesioginiai merų rinkimai.

Pabandysiu apibendrinti pastaruosius rinkimus per vyrų ir moterų lygių teisių prizmę. Tenka pripažinti, kad situacija Lietuvoje gerėja, tačiau būti politiku-vyru vis dar geriau.. Ir lengviau juo tapti. (Juokauju). Pasižiūrėkime ką sako statistiniai duomenys.

Savivaldybių tarybose dirbs daugiausiai moterų per pastaruosius dvidešimt metų

Tiek daug moterų savivaldoje dar nebuvo. Šįmet net 367 moterys gavo tarybų mandatus, o tai yra 26 moterimis daugiau nei prieš ketvertą metų. Įdomu ir tai, kad reitinguojant partijų kandidatus, moterys kilo labiau nei vyrai. Nors iki šiol po reitingavimo dailiosios lyties atstovės risdavosi į sąrašo pabaigą. Išvada. Lūžis – visuomenės sąmonėje dėl moterų gebėjimo dalyvauti visuomenės sprendimų priėmime.

Džiugu, kad daugiausiai į savivaldą pateko Socialdemokratų partijos moterų – kiek daugiau kaip 90. Ir taip yra todėl, kad mūsų partijos statute įtvirtintos lyčių kvotos.

Iš 60 Lietuvos merų – tik 4 moterys

Tiesioginiuose merų rinkimuose moterys patyrė nesėkmę. Tarp 60 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių merų buvo išrinktos tik 4 moterys.

Pagal moterų merių skaičių Lietuva taip pat nesiekia ES vidurkio, kuris yra 13 proc., o mūsų šalyje siekė 11 proc. , po šių rinkimų moterų merių turime dar mažiau, t.y. 6,6 proc.

Viena moteris išrinkta mere yra socialdemokratė – Birštono, kurortinio miesto merė Nijolė Dirginčienė.

Šiandien Lietuvos moterys sudaro apie 54 proc. šalies gyventojų ir yra vienos labiausiai išsilavinusių Europos sąjungoje. 2013 m. 41,5 proc. 25–64 metų amžiaus lietuvių moterų turėjo aukštąjį išsilavinimą ir pagal išsimokslinimą lenkė suomes, aires ir švedes.

Tačiau vertinant moterų dalyvavimą vietinės savivaldos tarybose, Lietuva nepasiekia Europos sąjungos šalių vidurkio, kuris 2013 m. sudarė 31 proc. Tuo tarpu Lietuvoje savivaldybių tarybų narės sudarė 21 proc. ir mus lenkė kaimynės Estija (29 proc.) ir Latvija (31 proc.).

Europos Sąjungos Ministrų tarybos rekomendacijoje numatyta, kad bet kurio lygmens valdymo ir sprendimų priėmimo organuose nei viena lytis neturi sudaryti mažiau nei 40 procentų. Europos Komisijos priimtoje 2010-2015 m. Lyčių lygybės strategijoje moterų dalyvavimo sprendimų priėmime užtikrinimas yra vienas iš penkių prioritetų.

Moterų ir vyrų lygių galimybių principas savivaldoje turėtų būti įgyvendinimas ne epizodiškai, o nuosekliai ir apimti visas savivaldybių veiklos sritis.

Rinkimų rezultatai mūsų mieste nebuvo džiuginantys. Mūsų socialdemokratų partija tampa regionų partija ir jau eilę rinkimų rezultato didžiuosiuose miestuose neturime, kur lyderių pozicijas užima liberalų partijos.

Norint pasiekti užsibrėžto tikslo ateityje turime ieškoti naujų lyderių, naujų idėjų ir inovatyvių sprendimų.

2015 m. Savivaldos rinkimuose atsirado naujas „rinkos žaidėjas“ visuomeniniai komitetai, kurie šalies rinkėjams pasirodė gana patrauklūs ir nunešė kone dešimtadalį balsų. Turime surasti kažką naujo, ypatingo ir gebėti išradingai pateikti socialdemokratines vertybes ir tuo patraukti rinkėjus.

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *