Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

V.Blinkevičiūtė. Katalonų referendumas ritasi iki mūsų

V.Blinkevičiūtė. Katalonų referendumas ritasi iki mūsų

Katalonų referendumas įvyko ne tik pačioje Katalonijoje. Su socialinių tinklų media jis vyko ir tebevyksta visame pasaulyje. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, nuotraukos, žinutės, komentarai.

Pasaulio dėmesį katalonai gavo ne savo, o  ispanų dėka.  Tokios daugybės pasidalijimų ir komentarų tikrai neiššauktų  vien tik proga pareikšti savo nuomonę Katalonijos nepriklausomybės klausimu. Didžiausiu akibrokštu ir pasidalijimų srautu socialiniuose tinkluose  buvo susirėmimų ir susidorojimų vaizdai – visuotinis streikas ir protestų mitingai, prieš protestuojančius guminių lazdų siena  stojantys šarvuoti ispanų pareigūnai, išvedamos analogijos su F. Franko režimo vaizdais ir panašūs.

Akivaizdžiai prieštaringu  tapo  oficialus ispanų pareiškimas, kad jėgos panaudojimas buvo proporcingas  prieš žmones, kurie tūkstantinėmis miniomis po referendumo plūdo į Katalonijos miestų gatves. Tai iššaukė žmonių reakciją žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose dar labiau imta platinti vaizdus įrodančius, kad jėgos panaudojimas buvo perteklinis. Katalonų referendumas tokiu būdu nusirito per pasaulį.

Būtent ne dėl katalonų balsavimo, o dėl panaudotos jėgos ir aiškių smurto atvejų buvo priversti suklusti ir oficialią nuomonę pasakyti Europos institucijų ir valstybių vadovai. Europos Komisija paragino Ispaniją ir Kataloniją  pradėti dialogą pabrėždama, kad smurtas nėra tinkamas politikos įgyvendinimo metodas. Tiesa, EK patvirtino, kad jeigu Katalonija susitarusi su Madridu, atsiskirtų  nuo Ispanijos, tai netektų narystės Europos sąjungoje ir turėtų jos siekti iš naujo.  Be susitarimo su Ispanija Europos sąjunga atsisako pripažinti katalonų sprendimą.

Tačiau Ispanijai pasiuntus į Kataloniją būrius malšintojų derybų ir susikalbėjimo klausimas tapo kur kas sunkesnis. Žinant karštą katalonų temperamentą ir užspaustas kovingas nuotaikas galima buvo tikėtis ir drastiškesnių jų žingsnių po referendumo. Juk buvo planuojama, kad Katalonija per 48 valandas po referendumo paskelbs nepriklausomybę, jeigu referendume už tai pasisakys dauguma balsavusiųjų. Bet jie pasielgė pakankamai išmintingai. Už atsiskyrimą nuo Ispanijos referendume pasisakė  net 90 procentų dalyvavusiųjų. Vis dėlto Katalonijos prezidentas Carlesas Puidgemontas pranešė, kad katalonai  iškovojo teisę į nepriklausomybę, tačiau Katalonijos institucijos jokių ryžtingų veiksmų nesiėmė. C. Puigimontas paprieštaravo, jog susiklosčiusi padėtis yra Ispanijos vidaus reikalas ir teigia, kad reikalingas tarptautinis tarpininkas Katalonijai mėginant susitarti  su Ispanijos centrine valdžia.

Taigi dabar ir katalonai laukia tarptautinių institucijų žodžio – jų nepriklausomybės referendumas atiduodamas į Europos išminčių rankas. Galbūt tai išties kelias, jeigu išminčiai pateisins lūkesčius. Dabar jau ne tik katalonų ir ispanų lūkesčius. Europos gyventojai yra šokiruoti ne tik katalonų protestų malšinimo vaizdų. Jų dar neapleidžia Brexito šoko nuotaikos. Katalonijos atsiskyrimas būtų dar vienas „exitas“.

Išmintingas tarpininkavimas ispanų-katalonų susitarime pirmiausia turėtų atliepti Europos gyventojų išsidraskymo baimės nuotaikas. Mažiausiai, ko dabar reikėtų Europai –  susiskaldyti smulkiais gabalėliais. Ir atskilę, ir paliktos šalys vėl iš naujo turėtų lipdyti santykius, vėl spręsti savo ir bendrystės su ES problemas, vėl atskirai kiekviena turėtų įveikti ekonomines, socialines, saugumo problemas, tokius iššūkius kaip migracijos bangas. Visa tai paveiktų ne tik besiskaldančias valstybes, bet ir visas kitas.

Katalonijos referendumas ne tik socialiniais tinklais, bet ir kone apčiuopiamais procesais gali atsiristi iki kiekvieno Europos gyventojo. Taip pat ir mūsų.

LSDP inf.

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *