Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Tradicinė Irenos Šiaulienės kelionė po Lietuvą. Rokiškis (II dalis)

Tradicinė Irenos Šiaulienės kelionė po Lietuvą. Rokiškis (II dalis)

DIA_5686

Rokiškio dvaras

Kelionės diena buvo tur būt viena iš kaitriausių šią vasarą. Bet tai mūsų bičiulių neišgąsdino. Pakerėti gido Zigmo Mackevičiaus pasakojimo, pėstute per Rokiškio centrinę aikštę, nuėjome iki Rokiškio dvaro.

Liepų alėja vedanti į dvarą kvepėjo medumi, o tvenkinyje, supančiame dvarą, plaukiojo dvi įspūdingos juodosios gulbės.

DIA_5754

Dvare Zigmas tęsė savo vaizdingą pasakojimą apie Rokiškio fundatorius Tyzenhauzenus

Dvare Zigmas tęsė savo vaizdingą pasakojimą apie Rokiškio fundatorius Tyzenhauzenus, kiek plačiau apie Marija Tyzenhauzaitę, kuri ištekėjusi  už istoriko Aleksandro Pšezdzieckio, atnešė į Rokiškį Pšezdzieckių liniją. M. Tyzenhauzaitė į istoriją įėjo kaip moteris dailininkė ir filantropė, kuri „labdarai viso kraičio nepagailėjo”. Mirus broliui, ėmėsi įrenginėti Rokiškio bažnyčią, bendravo su garsiais architektais ir meistrais ir be to labai daug ką rėmė (bažnyčių statybą Baltarusijoje ir Lenkijoje) Dosniai aukojo menams. Įdomu tai, jog grafienė 1881 m. įsteigė Vilniuje garsiąją akių ligų kliniką ir rūpinosi jos išlaikymu

DIA_9583

Sofija Tyzenhauzaitė

Tyzenhauzų šeimos santykiai su Rusijos valdžia buvo prieštaringi. Ignoto Tyzenhauzo ir  Marijanos Pšezdzieckos duktė Sofija buvo Rusijos carienės rūmų freilina ir bendravo su caru Aleksandru I. S.Tyzenhauzaitė buvo  eruditė, mokėjo apie dešimt kalbų, laikoma pirmąja romaniste Lietuvoje ir visuomenei buvo žinoma kaip peizažistė. Buvo ji menų mecenatė, drąsi moteris, gebėjusi palaikyti glaudžius ryšius su tuo laikmečio Rusijos ir Europos diduomene. Įdomių istorijų mums apie tai papasakojo bičiulis Zigmas.

DIA_5815

Rūbų kolekcija

Mūsų moterys atidžiai apžiūrinėjo rūbų kolekciją, sukneles siūtas Anglijoje ir Prancūzijoje. O mūsų žavusis Zigmas dar suintrigavo, kad jos siūtos pačios Coco Chanel (rastos S.Tyzenhauzaitei išrašytos sąskaitos). Žavi moteris ir asmenybė buvo Sofija Tyzenhauzaitė.

Žinoma aplankėme ir pastate šalia Dvaro įsikūrusią Liongino Šepkos – garsiausio XX a. dievdirbio ekspoziciją

DIA_5744

Liongino Šepkos portretas

Lionginas Šepka gimė 1907 m. Rokiškio rajone, vargingoje didelėje valstiečių šeimoje. Jo motina garsėjo kaip puiki dainininkė ir dainų kūrėja. Elžbieta Šepkienė pati mokė vaikus rašto, sekmadieniais vesdavosi į bažnyčią. Ten išgirsti Evangelijos žodžiai giliai įkrito Lionginui į širdį, ir ėmęs drožti, jis didžiulius medžio plotus padengdavo prisimintais ir atkurtais jos tekstais.

Lionginui buvo daugiau kaip 40 metų, kai jis pradėjo drožinėti ir, pasak jo, nemokėjo net kirviui koto nudrožti. Užsidaręs aplūžusioje brolienės pirtelėje, jis iš medžio ėmė kurti šedevrus. Nuo tada iki pat mirties 1985 m. visas L. Šepkos gyvenimas buvo skirtas medinėms skulptūroms kurti.

Pirmąjį kūrinį iš medžio L. Šepka skyrė broliui Petrui. Tai buvo neįprastas paminklas, susidedantis iš daugelio detalių. Centrinė ašis – kryžius, apipintas fantastiškų gėlių girliandomis, vainikais, spinduliais, nuogomis figūrėlėmis, jį supa stilizuotų žydinčių alyvų krūmai, eglės pritupdytos išraiškingų paukščių figūrėlių, įvairios formos grandinės, kvadratinėse lentose įrėžti, ornamentais virstantys tekstai, karūnuotos širdys. Sukūręs šį paminklą, L. Šepka jau nepaleido iš rankų kaltelio ir medžio.

DIA_5715

Kristaus skulptūra

Vienumoje ir varge jis sukūrė vertingiausius drožinius. L. Šepką ypač išgarsino Švč. Mergelės Marijos ir Kristaus skulptūros. Žmogaus dydžio skulptūrų plokštumos ištisai užpildytos ornamentais. Pagrindinis drožėjo darbo įrankis buvo aštrus peiliukas. L. Šepka sukūrė apie pusantro tūkstančio darbų. Apie jo kūrybą žinojo tik kaimynai, Pandėlio gyventojai. Ir taip L. Šepka savo pirtelėje kūrė 10 metų. Ir tik 1960 m. į Pandėlį atvykus Vilniaus dailės instituto studentams (dabar garsūs dailininkai L. Tuleikis, V. Ciplijauskas ir kt.). jam buvo lemta išgarsėti. Jie vaikštinėjo po miestą ir išgirdo apie „keistuolį“. Aplankė L. Šepką ir buvo priblokšti jo kūrinių didingumo, originalumo. Jie parodė nuotraukas savo dėstytojams. Visi suprato, kad Lietuvos meno pasaulyje atsirado neeilinė asmenybė. Mykolo Kleopo Garsas apie šią ekspoziciją sklido visoje tuometinėje Tarybų Sąjungoje, maždaug 100 tūkst. turistų kasmet apžiūrėdavo L. Šepkos drožinius.

Ištikimi tradicijai

Visų mūsų kelionių ištikima dalyvė yra pianistė doc. Inga Maknavičienė. Ji Rokiškio dvare, (kaip ir kitose kelionėse) tradiciškai atliko muzikinį kūrinį. Inga pasirinko Mykolo Kleopo Oginskio garsųjį polonezą “Atsisveikinimas su Tėvyne” Tai atitiko Lietuvos dvarų ir mūsų kelionės dvasią, ir buvo gražus pagarbos ženklas M.K.Oginskio 250-ųjų gimimo metų jubiliejui .Išgirdę gyvos muzikos garsus, net visi muziejaus lankytojai sugužėjo pasiklausyti. Muzikinė pauzė pakylėjo visus mūsų kelionės dalyvius.

DIA_5765

Rokiškio bičiuliai pasitiko klaipėdiečius su dovanomis

Bet Rokiškio dvare mūsų laukė dar viena staigmena. Rokiškio bičiuliai su Irenos kolega Seimo nariu Vytautu Sauliumi priešakyje išsirikiavo su dovanomis. Įteikė Irenai ir bičiuliams klaipėdiečiams gausių dovanų – garsaus Rokiškio sūrio ir kumpio ir kitokių gėrybių: dvasinių ir materialinių.

Rokiškiui labai pasisekė

DIA_5867

Namas, kuriame gimė prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas

Būtent Rokiškyje gimė pirmasis tiesiogiai išrinktas Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas Prie A. M. Brazausko tėvų namo, kuriame gimė prezidentas yra atidengta memorialinė lenta Šis namas visada yra didelės traukos centras

Sustojome ir mes. Pagerbėme Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą, 1992–1993 m. Seimo pirmininką, 1993–1998 metų kadencijos Lietuvos Respublikos prezidentą, XII ir XIII Vyriausybių vadovą, mūsų Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininką Algirdą Mykolą Brazauską.

Rokiškio mero siurprizas

Meras Antanas Vagonis nepaisant to, kad jo laukė pasirengimo darbai Valstybės dienos šventei, norėjo mums parodyti ir Rokiškio rajono, Aukštaitijos krašto gamtos grožį.

DIA_5914

Apžvalgos bokšte

Jis pakvietė nukrypti mus nuo kelionės maršruto ir aplankyti išskirtinę vietą. Atsisakyti nepavyko, labai jau suintrigavo mus meras. Tad pasukome link Utenos – Zarasų ir nuriedėję apie 25 kilometrus, pasiekėme kalvotame miške, Sartų regionininiame parke (Baršėnų kaime) esantį apžvalgos bokštą. Drąsūs mūsų bičiuliai su meru priešakyje įkopė į pačią apžvalgos bokšto viršūnę. Buvo gera proga bičiuliams išbandyti drąsą ir ištvermę. Atsivėrė įspūdingas vaizdas: neaprėpiami žvilgsniu tyvuliuojantys ežerai, salos ir miškai. Graži ta mūsų Lietuva!DSC_2186

Svetingi tie aukštaičiai!

LAUKITE TĘSINIO!

LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė

Lilija Petraitienė

Dianos Jagėlaitės-Čeginskienės fotoreportažas

One Comment

  1. Jus nuostabi rasytoja;) todel palieku konservatoriu partija ir prasysiu mane priimti i socdemu partija. Salia jusu, gerbiamos vesaites ir kitu busiu tikru lietuviu. Valio jums;)

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *