Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Tradicinė I.Šiaulienės vasaros kelionė. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune

Tradicinė I.Šiaulienės vasaros kelionė. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune

Liepos 8-ąją LSDP Klaipėdos m. skyriaus bičiuliai vyko į tradicinę LR Seimo pirmininko pavaduotojos Irenos Šiaulienės organizuojamą vasaros kelionę. Aplankyta Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune. 

Kelionė skirta Valstybės atkūrimo 100-mečiui

Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Iš 1918 metų vasario 16-osios signatarų rankų mes gavome ne tik valstybės pamatus, bet ir priesaką ją saugoti, turtinti ir gražinti. Anot dr.Irenos Šiaulienės, kelionė į Kauną pasirinkta neatsitiktinai. Lietuvos, kaip modernios valstybės kūrimasis susijęs su Kaunu. 1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus Suvalkų sutartį sulaužiusiai Lenkijai, Kaunas tapo laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 metais Kaune susirinko Steigiamasis seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus…

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune yra Kauno senamiestyje. Kaunui tapus laikinąja sostine, 1919–1940 m., čia buvo įsikūrusi Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Dabar pastate veikia muziejus, lankytojams atviras Prezidentūros sodelis. Rūmai pradėti statyti 1846 m. viduryje kaip privatus gyvenamasis namas. Apie 1866 m. sklypas buvo aptvertas metaline tvora, o iš dabartinės Vilniaus g. pusės pradėtas veisti sodas, kuriuo laisvai galėjo naudotis visi norintieji. 1866 m. šiame pastate įsikūrė Kauno gubernatoriaus rezidencija. Pirmojo pasaulinio karo metais jame kurį laiką gyveno Vokietijos kaizeris, buvo įsikūrusi vokiečių karinė administracija.

Trys Prezidentai

Tarpukario metais rūmuose 1919–1940 m. dirbo ir gyveno visi trys Lietuvos Respublikos Prezidentai: Antanas Smetona (1919–1920 m. ir 1926–1940 m.), Aleksandras Stulginskis (1920–1922 m. ėjęs Prezidento pareigas, 1922–1926 m.) ir Kazys Grinius (1926 m. birželis–gruodis). Rūmuose 1940 m. birželio 15 d. įvyko paskutinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdis prieš prasidedant Lietuvos okupacijai.

Socialdemokratas K.Grinius 

1922 m. K. Grinius pradėjo vadovauti Kauno savivaldybės medicinos ir sanitarijos skyriui. Rūpestingai vystė sanitarinę-profilaktinę kryptį, rūpinosi motinos ir vaiko sveikatos centrų steigimu, mokinių sveikata, pirčių jiems steigimu, dezinfekcinių stočių organizavimu.  Po smetoninio perversmo K. Grinius atsistatydino iš pareigų ir dirbo gydytoju. Jis įsteigė draugiją kovai su tuberkulioze ir buvo jos pirmininkas, taip pat įkūrė pirmąjį tuberkuliozinį dispanserį Kaune.

Suprasdamas, kad Lietuvai su Rusijos caro valdžia ne pakeliui ir kad vis dėlto turi būti paskelbta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, Kazys Grinius aktyviai dalyvavo lietuviškų politinių partijų kūrime. Kadangi demokratijos idėja K. Grinius vadovavosi kone visose gyvenimo srityse, politikoje taip pat rėmėsi demokratiniais principais. Taigi, varpininkų idėjomis susikūrusiai Lietuvos socialdemokratų partijai programą iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė, o įstatus paties įsteigtai Lietuvos demokratų partijai parašė pats.

K. Grinius darė daug tam, kad Lietuvoje gyvenimas bent kiek pagerėtų. Pats Prezidentas nesinaudojo tarnybiniu transportu – sakydavo, kad Lietuvoje žmonės pernelyg vargingai gyvena, ir tik tada, kai kiekvienas pradės taupyti, galima tikėtis geresnio gyvenimo. Deja, K. Griniaus kaip Prezidento, vedusio Lietuvą į geresnį gyvenimą, karjera tęsėsi neilgai. 1926 m. gruodį įvykdyto karinio perversmo metu K. Grinius buvo nušalintas nuo prezidento posto, o iškart po to šalyje buvo įvestas autoritarinis režimas. Demokratija Lietuvoje atstatyta buvo tik atkūrus nepriklausomybę 1990 kovo 11 dieną. Taigi, nors K. Griniaus prezidentavimo laikas buvo trumpas, tačiau labai prasmingas – jis pastatė demokratijos pamatą Lietuvoje.

Prezidentūros istorija
Sovietmečiu pastate buvo įkurti Pionierių rūmai, nuo 1955 m. – Mokytojų namai; rūmuose veikė kino teatras, biblioteka. 1989 m. pastatas perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui.
1996 m. Istorinės Prezidentūros sodelyje pastatytos skulptūros A. Smetonai (skulptorius A. Vaura), A. Stulginskiui (skulptorius V. Narutis) ir K. Griniui (skulptorius S. Žirgulis) atminti. 1998 m. pradėta su pertraukomis vykusi rūmų restauracija. Nuo 2004 m. rūmai buvo pavesti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos žinion, kuri 2005 m. liepos 3 d. juos perdavė Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. 2005 m.liepos 5 d. įvyko simbolinis Prezidentūros atidarymas plačiajai visuomenei.
Dabar Istorinė Prezidentūra yra Nacionalinio M. K. Čiurlionio Dailės muziejaus filialas, kuriame be nuolatinių bei laikinų parodų ir ekspozicijų vyksta įvairios konferencijos, knygų pristatymai, diskusijos, konkursai, viktorinos, žinių turnyrai iš Pirmosios Lietuvos Respublikos istorijos ir kiti renginiai.
Šiuo metu Istorinėje Prezidentūroje galima aplankyti Prezidento darbo kambarį, Audiencijų salę, Budinčiojo karininko kabinetą, išvysti autentiškus įspūdingais medžio drožiniais puoštus laiptus, paauksuotus veidrodžius.

Laisvės alėjoje – paminklas J.Vileišiui

Klaipėdiečiai jau pabuvojo prie neseniai, liepos 6-ąją – Valstybinės šventės proga, iškilmingai Kaune atidengto pirmojo Kauno burmistro Jono Vileišio skulptūros. Istorikų teigimu, J. Vileišiui einant burmistro pareigas vyko intensyvi Kauno miesto plėtra iš senojo miesto branduolio – Senamiesčio – į Naujamiestį, Žaliakalnį, Aleksotą, Šančius ir kitus priemiesčius. Šį istorinį laikmetį bene labiausiai reprezentuoja tuo metu susiformavęs kaunietiškos modernistinės architektūros stilius, 2015 m. įvertintas ir visos Europos mastu, suteikiant šiam reiškiniui Europos paveldo ženklą.

Bus daugiau

LSDP Klaipėda inf.

Eugenijaus Maciaus fotoreportažas

 

 

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *