Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Seimo pirmininko pavaduotoja I.Šiaulienė – tarptautinėje konferencijoje Astanoje

Seimo pirmininko pavaduotoja I.Šiaulienė – tarptautinėje konferencijoje Astanoje

Seimo valdyba komandiravo Seimo Pirmininko pavaduotoją Ireną Šiaulienę į Astaną (Kazachstano Respublika) birželio 21–24 dienomis dalyvauti tarptautinėje konferencijoje “Inovacijų ekonomikos skatinimas įstatymdavystės procese” ir Lietuvos nacionalinėje dienoje pasaulinėje parodoje EXPO.

Tarptautinės konferencijos dalyviai planuoja aptarti žaliąją ekonomiką, inovacijų galimybes didinti konkurenciją. Vizito metu taip pat numatomi susitikimai su Kazachstano aukštais pareigūnais.

LR Seimo pirmininko pavaduotojai I.Šiaulienei teko garbė sveikinti tarptautinės konferencijos “Inovacijų politika ir įstatymų leidyba” dalyvius ir svečius. “Malonu pasveikinti visus susirinkusius į tarptautinę parlamentarų konferenciją “Inovacijų ekonomikos skatinimas įstatymdavystės procese”. Džiaugiuosi, kad Mažilisas (Kazachstano parlamentas) tęsia gražią tradiciją, organizuodamas parlamentines konferencijas svarbiais nūdienos klausimais. Jose dalyvaujame ir mes, Kazachstanui geografiškai gana tolimos, bet dėl glaudžių bei perspektyvių ekonominių ryšių ir bendradarbiavimo tapusios artimos valstybės -Lietuvos Respublikos parlamento atstovai.  Dėkoju Mažiliso pirmininkui, gerbiamam Nurlanui Nigmatulinui už kvietimą atvykti į konferenciją ir suteiktą galimybę pasisakyti.  Dalyvavimas konferencijoje yra malonus bei reikšmingas dar ir tuo, jog jis vyksta pasaulinės parodos „EXPO 2017” metu. Be to, visai neseniai Lietuva ir Kazachstanas paminėjo valstybių diplomatinių santykių užmezgimo dvidešimt penktąsias metines.
Per šį laikotarpį Kazachstanas pasiekė laimėjimų daugelyje modernios valstybės kūrimo sričių, o Lietuva tapo Europos sąjungos ir NATO nare. Mes užmezgėme glaudžius ekonominius, prekybinius, kultūrinius, mokslinius ryšius. Labiausiai noriu pasidžiaugti, kad 2001 m. Kazachstano ir Lietuvos Parlamentų pirmininkams pasirašius parlamentinio bendradarbiavimo protokolą, užmegzti tarpparlamentiniai ryšiai.
Kazachstanas yra viena iš Lietuvos ekonominės diplomatijos prioritetinių krypčių, o Lietuva įvardijama kaip pagrindinė Kazachstano partnerė Baltijos jūros regione. Esu tikra, kad ateityje abipusiai naudingi mūsų šalių ryšiai darysis tik stipresni.
Tarp Lietuvos ir Kazachstano yra sudaryta daugiau kaip 20 tarptautinių sutarčių susisiekimo, investicijų skatinimo, krovinių tarptautinio vežimo, gynybos, turizmo ir kitose srityse. Energetika – ne išimtis, Lietuva yra Kazachstano naftos eksporto partnerė. Dalyvavimas parodoje „EXPO 2017“ – tai puiki galimybė Lietuvos atstovams pristatyti šalies produktus ir prisidėti prie sėkmingos tarptautinio verslo plėtros.
2001 m. vasario 28 d. Kazachstano Prezidento Nursultano Nazarbajevo kreipimasis “Naujas Kazachstanas naujame pasaulyje” bei 2012 m. strategija “Kazachstanas 2050” buvo geras ženklas plėtoti Europos Sąjungos narės – Lietuvos Respublikos – ir Kazachstano ryšius.
Pernai rudenį naujai išrinkto Lietuvos Parlamento – Seimo veikla rodo, kad politinių partijų nusiteikimas bendradarbiauti su Kazachstanu yra ryškus. Apie tai byloja Seime sudaryta gausi tarpparlamentinių ryšių su Kazachstanu grupė ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis artimiausiu metu ketina vykti vizito į Kazachstaną. Neabejoju, kad šis vizitas bus gera proga dar labiau stiprinti ir aktualizuoti Lietuvos ir Kazachstano tarpparlameninius ryšius”,- sakė I.Šiaulienė.

“Mes, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjai, gerai suprantame energetikos vaidmenį valstybės gyvenime.  Seime veikia Energetikos komisija, kurios veiklos tikslas – užtikrinti koordinuotus bei kryptingus teisėkūros veiksmus valstybės energetikos ir klimato kaitos švelninimo politikos srityje.  Žalioji energijos gamyba yra šiandienos energetikos sektoriaus ateitis. Lietuva žengia koja kojon su ateities energetikos tikslais. Energijos taupymas ir jos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių yra Lietuvos prioritetas. Atsinaujinanti energija – nepavojinga ir ekologiška, neteršia aplinkos ir nesukelia šiltnamio efekto. Jos gamyba skatina verslą periferijoje, kuria daug darbo vietų, naudoja vietos energetinius išteklius, decentralizuoja energijos gamybą, todėl nyksta kainas diktuojančios monopolijos. Lietuvoje diegiame švarias ir aplinką tausojančias technologijas bei investuojame į inovatyvius sprendimus energetikos sektoriuje. Keitimasis žaliosios energetikos idėjomis šioje konferencijoje, tikiuosi, pasitarnaus dar geresniam problemos supratimui, efektyvesnių priemonių paieškoms, o vėliau ir jų įgyvendinimui.  Vykdydama Europos Sąjungos energetikos politiką, Lietuva siekia įgyvendinti Europos Komisijos “Švarios energijos” pakete apibrėžtus tikslus. Turime įsipareigojimą 2020 m. pagaminti 23% elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Jau šiandien Lietuva tokiu būdu pasigamina daugiau nei 26% elektros energijos ir tuo žymiai viršija ES vidurkį (17%).  Pagal instaliuotų vėjo jėgainių galią, palyginus su elektros suvartojimu, Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungoje. Mūsų Vyriausybė inicijuoja kitą ilgalaikį projektą – vėjo elektrinių plėtrą jūroje ir pradės šiai plėtrai būtinus tyrimus bei parengiamuosius darbus”,- akcentavo Seimo Pirmininko pavaduotoja.
Anot I.Šiaulienės, Lietuva pasižymi ypač geru įdirbiu šilumos ir elektros energijos gamyboje, naudojant biokurą, vandens, vėjo bei saulės energiją, šalyje plėtojamos naujos biomasės apdorojimo ir saulės fotomodulių gamybos technologijos. Apie 70 procentų šilumos yra išgaunama biokuro pagrindu. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europoje. Priėmus naujus teisės aktus ir sudarius sąlygas skaidriai prekybai biokuro biržoje, šios alternatyvios kuro rūšies kaina sumažėjo beveik trečdaliu. Vilniuje statoma kogeneracinė elektrinė, naudojančia vietinį kurą – atliekas ir biokurą.  Tai buvo pasiekta įstatymų leidėjams adekvačiai reaguojant į poreikius, sudarant palankias įstatymines sąlygas verslui: priimti ir veikia Atsinaujinančių išteklių energetikos, šilumos įstatymai, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas ir kiti. Nors Lietuva nėra saulės lepinama valstybė, bet šalyje aktyviai veikia saulės energetikos pramonė – turime vieną moderniausių ir inovatyviausių regione saulės modulių gamyklų „BOD Group“, eksportuojančių produkciją į daugelį pasaulio valstybių. Čia svarbus ir Lietuvos mokslo indėlis. Senajame Vilniaus universitete turime stiprią mokslininkų grupę, dirbančią saulės modulio klausimais.
Energetinio efektyvumo srityje Lietuva sparčiai įgyvendina ES direktyvas, orientuotas į viešųjų ir gyvenamųjų pastatų energetinių rodiklių gerinimą, modernizuojant gatvių apšvietimą, taip žymiai sutaupant suvartojamos energijos kiekius.
Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi energetinio taupymo programa ir renovuoja daugiabučius. Lietuvoje sukurtas ir pradėtas įgyvendinti naujasis daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) finansinis modelis, kuris paskatino renovacijos procesą, o renovuojamų namų skaičius reikšmingai išaugo. Priimtas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas numato, kad valstybė pilnai dengia daugiabučio namo atnaujinimo projekto parengimo, įgyvendinimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat kompensuojama 30 proc. investicijų, jei jos didina pastato energinį efektyvumo koeficientą. Siekiant gyventojams sudaryti galimybes reguliuoti šilumos suvartojimą, numatyta galimybė pasinaudoti papildoma valstybės parama, kai daugiabučiame name yra įrengiamas naujas ar modernizuojamas šilumos energijos tiekimą taupančios technologijos.
Be to, būsto savininkams patiems nereikia prisiimti organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projekto įgyvendinimo rizikos. Gyventojai turi pritarti energijos efektyvumą didinančių investicijų projektų įgyvendinimui ir nepatiriant jokių papildomų finansinių išlaidų, jų namui padarytas investicijas išmokėti bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis. Visą projekto organizavimą vykdo specialiai sukurtos namų ūkį prižiūrinčios įmones arba namų bendrijos, o renovacijos proceso priežiūrą bei auditą atlieka speciali šiam tikslui sukurta valstybinė Būsto energijos taupymo agentūra ir jos padalinai vietose.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą pasiektas istorinis progresas – iki 2016 m. atnaujinti 1507 daugiabučiai, o tai yra beveik 42 tūkst. butų.  Pagal Vyriausybės vykdomą programą, kasmet planuojama renovuoti ne mažiau 500 gyvenamųjų namų. Renovacijos eilėje – centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimas, prasidėjo atskirų miesto kvartalų renovacija ir gatvių modernizacija.
Visa tai stiprina Lietuvos energetinio saugumą – vieno iš pamatinių Europos Sąjungos energetikos politikos tikslų. Lietuvoje sėkmingai įgyvendinami ir nukreipti į tai strateginiai energetiniai projektai.  Elektros sektoriuje yra nutiesti LitPolLink ir NordBalt elektros tiltai su Lenkija ir Švedija, atvėrę kelią į Vakarų Europos ir Šiaurės šalių elektros rinkas. Jau dabar galime importuoti 75 procentus suvartojamos elektros energijos.
Rengiamės Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros sistemų sinchronizacijai. Tai reikš visavertę elektros infrastruktūros, sistemų ir rinkų integraciją į Vakarų Europos sistemą.  Dujų sektoriuje 2014 m. pradėjęs veikti Klaipėdos suskystintų dujų terminalas leido Lietuvai ir visoms Baltijos regiono valstybėms įsilieti į atvirą dujų rinką, išsivaduojant iš priklausomybės nuo vieno gamtinių dujų tiekėjo ir tuo pačiu 20 procentų atpiginti dujų kainą.  Naftos sektoriuje jau daugiau kaip 15 metų sėkmingai veikiantis Būtingės naftos terminalas leidžia Lietuvai visus metus vykdyti naftos importą ir eksportą.
Pažymėtina, kad ir elektros jungtys, SGD terminalo projektas, kuro konversija (biokuro naudojimas šilumai gaminti) tiesiogiai lėmė elektros, dujų ir šilumos kainų mažėjimą – kainos pasiekė kitų ES šalių kainų lygį. Elektros kaina nuo 2013 m. sumažėjo 22 procentais ir priartėjo prie 2009 m. lygio. Dujų kaina asmenims, naudojantiems dujas būstui šildyti, nuo 2012 m. sumažėjo 43 procentais.

Pasak I.Šiaulienės, nors šiandien mūsų dėmesys energetikai – norėtųsi trumpai paminėti ir transporto sektorių. Kazachstanas išlieka itin svarbia Lietuvai bendradarbiavimo transporto srityje partnere. Kazachstano kroviniai yra vieni iš prioritetinių sparčiai besivystančiam Lietuvos Klaipėdos uostui. Uoste veikiančios krovos kompanijos yra suinteresuotos efektyviai išnaudoti krovos terminaluose įdiegtas šiuolaikines technologijas bei ypač kreipia dėmesį ir stengiasi palaikyti ryšius su pagrindiniais Kazachstano žemės ūkio, naftos produktų, konteinerių, statybinių medžiagų bei kitų krovinių eksportuotojais.
Kazachstanas, neturėdamas priėjimo prie jūros, intensyviai išnaudoja tranzito potencialą, investuoja į įvairiose šalyse kuriamus logistikos centrus, tarp jų ir pasienyje su Kinija. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, vertindamas aukščiau išvardintus Kazachstano transporto sektoriaus siekius ir analizuodamas Kinijos vykdomą ekonomikos vystymosi strategiją „Viena juosta – vienas kelias“ („Naujas šilko kelias“), įžvelgia potencialią perspektyvą Lietuvos transporto sistemai užsitikrinti šiuos krovinių srautus per Klaipėdos uostą, pritraukiant šių šalių valstybinio sektoriaus bei privataus kapitalo investicijas.

“Norėčiau paminėti dar vieną energetiką – žmogiškųjų santykių, tarpvalstybinių santykių energetiką. Didžiulė Kazachstano Respublikos žmogiškųjų santykių energija leido Jums per dvidešimt penkerius metus pasiekti reikšmingų laimėjimų įvairiose modernios valstybės kūrimo srityse, pelnyti tarptautinės bendruomenės pagarbą ir pasitikėjimą, kurio viena išraiškų yra vykstanti pasaulinė paroda „EXPO 2017”.  Mes, Lietuvoje, jaučiame didelę pagarbą ir norą bendradarbiauti iš šios dienos renginio šeimininkų Kazachstano Respublikos parlamento vadovų, Kazachstano diplomatų, verslininkų, piliečių ir stengiamės atsakyti tuo pačiu”,- sakė I.Šiaulienė.

Penktadienį Seimo Primininko pavaduotoja Irena Šiaulienė su parlamentine delegacija lankysis Kazachstano sostinėje Astanoje vykstančioje parodoje „EXPO 2017“, kur bus paminėta Lietuvos diena. „Expo 2017“ tema – „Ateities energija“. Tarp daugiau nei šimto pasaulio valstybių ir 20 tarptautinių organizacijų ir originaliai prisistato ir Lietuva. Tikimasi, kad per tris mėnesius paroda Astanoje sulauks 5 milijonų lankytojų.

LSDP Klaipėda inf.

 

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *