Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

„Sausumos uostas” liberalams – tabu

„Sausumos uostas” liberalams – tabu

Liberalų „kūdikis” Klaipėdos laisvoji ekonominė zona naudojasi įvairiomis mokesčių lengvatomis, miestui iš to „projekto” nauda minimali, tačiau valdantiesiems ji neužkliūna, pinigų iš šio verslo parko nereketuoja.

Užtat Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (KVJU), kuris pripažintas svarbiausiu šalies ekonomikos varikliu, kaltinamas oro tarša, triukšmo skleidimu. Be to, jo teritorijoje vykdoma veikla vadinama pagrindine priežastimi, kodėl gyventojai iš miesto migruoja į priemiesčius.

O Klaipėdos LEZ veikiančios net dvi plastiko gamyklos, atliekų deginimo jėgainė, liberalų manymu, įtakos klaipėdiečių gyvenimo kokybei neturi.

Gal todėl, kad vienu pirmųjų Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovų buvo Eugenijus Gentvilas? O dabar jai vadovauja dabar jau Liberalų ir centro sąjungos gretas palikęs, pirmasis po nepriklausomybės paskelbimo Klaipėdos meras Povilas Vasiliauskas?

Pelnu nesidalija

Dar 2012 m. Valstybės kontrolė, atlikusi laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) ir pramoninių parkų vystymo auditą, konstatavo, kad beveik prieš du dešimtmečius mūsų šalyje įkurtos laisvosios ekonominės zonos ir pramoniniai parkai nepateisina lūkesčių.

Klaipėdos LEZ buvo įkurta 1996 m. Tačiau auditoriai pasigedo tarptautinio konkurso, kurio metu ir išaiškėjo, kas valdys Klaipėdos LEZ dokumentų. Pasak Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorės Zitos Valatkienės, nė viena šalies institucija ir jokie archyvai šių dokumentų nėra išsaugoję.

Pagal įstatymus, LEZ valstybinę priežiūrą turėtų vykdyti Ūkio ministerija, tačiau, pasak Valstybės kontrolės auditorių, iš LEZ valdymo bendrovių nereikalaujama atskaitingumo, nors joms suteikta išskirtinė teisė lengvatinėmis sąlygomis nuomotis ir valdyti teritoriją, kurioje nustatomos lengvatinės ir išskirtinės sąlygos.

Valstybės kontrolė apskaičiavo, kad Klaipėdos LEZ išnaudoja tik 22 proc. teritorijos. petraitiene

Tarpsta iš žemės subnuomos

Be to, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovei suteikta teisė mokėti tik pusę valstybinės žemės nuomos mokesčio. Tačiau investuotojai tos lengvatos nejaučia, nes valdymo bendrovė šią žemę pernuomoja netaikydama 50 proc. lengvatos, o kartais net ir gerokai brangiau, pastebėjo Valstybės kontrolė.

Nereguliuojamos valstybinės žemės subnuomos kainos sudaro galimybę LEZ valdymo bendrovei gauti iki kelių šimtų procentų pelną, tačiau nesuteikia prievolės juo dalintis nei su šalies, nei su miesto, kuriame ji veikia, biudžetais.

Dar viena keistenybė – nors LEZ įsteigta tik 49 metams, tačiau Klaipėdos valdymo bendrovei suteikta teisė žemę išnuomoti net 99 metams. Buvo atvejų, kad kai kurios vienoje iš Lietuvos veikiančių LEZ įmonių buvo verčiamos valdymo bendrovei sumokėti visą žemės nuomos mokestį avansu net iki 2103 metų.

2012 m. skelbta, kad per 10 veiklos metų į LEZ infrastruktūrą Europos Sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybės investicijos siekia 45 milijonų litų.

Toks iš Belgijos kilęs Pierre Jean Everaeras ir UAB „Baltic Fund Investments“ valdo daugiau nei 60 proc. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės akcijų.

Reikalauja uosto pinigų

Gegužės pabaigoje vykusioje viešoje diskusijoje Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas vėl ėmė skaičiuoti Klaipėdos uosto įmonėse uždirbamus milijonus ir pareikalavo atiduoti 10 proc. jų uždirbamo pelno miestui. Tai esą būtų kompensacija už uosto įmonių skleidžiamą triukšmą, oro taršą bei savotiškas mokestis už naudojimąsi miesto sukurta infrastruktūra – keliais, vandentiekiu ir kt.

Tačiau V. Grubliauskas tyčia ar netyčia nepaminėjo miesto pašonėje veikiančios LEZ, kurioje pelną generuojančios įmonės taip pat nemoka jokių mokesčių miestui, nors naudojasi miesto infrastruktūra, o valstybei iš jų veiklos taip pat nubyra tik trupiniai.

Šis vadinamasis verslo parkas, taip pat, kaip ir KVJU veikia pagal atskirą, tik jam vienam pritaikytą, įstatymą. Tačiau reikšdamas nepasitenkinimą uosto įmonių veikla V Grubliauskas nutylėjo LEZ įmonių keliamą diskomfortą pietinių miesto kvartalų gyventojams.

Priežastis paprasta – V.Grubliauskas pats yra Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos narys.

V. Grubliauskas tikrai žino, kiek ši bendrovė lėšų gauna iš zonoje veikiančių įmonių ir kiek ji kasmet skiria lėšų Ingos Grubliauskienės diriguojamam Džiazo festivaliui.

Priminsiu, kad Valdymo bendrovės valdybai vadovauja buvęs liberalas P. Vasiliauskas, o LEZ įkūrimo krikšto tėvais galėtume laikyti Eugenijų Gentvilą bei tuometinę jo padėjėją Juditą Simonavičiūtę.

Teisybės vardan reikėtų priminti, kad ir kai kurios uosto įmonės skiria paramą tam pačiam festivaliui.

Valdžia guodėsi

Klaipėdos pramonininkų asociacijos, kurios prezidentu yra buvęs meras Rimantas Taraškevičius, organizuotoje diskusijoje „Miestas ir uostas: partneriai ar konkurentai?“ Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai meras V. Grubliauskas, jo pavaduotojas Artūras Šulcas ir savivaldybės administracijos direktorė J. Simonavičiūtė viešai virkavo, kad iš uosto gauna per mažai pinigų infrastruktūrai plėtoti, kad neapsikentę uosto įmonių keliamo triukšmo ir dėl „chaotiškos“ urbanizacijos gyventojai bėga į Klaipėdos rajonui priklausančius priemiesčius. Pastaroji problema ypač aktuali miesto savivaldybei, mat dėl jos biudžetas netenka dalies pajamų. Mat rajone deklaravusiųjų gyventojų pajamų mokestis atitenka Gargžduose reziduojančiai savivaldybei.

Apibendrindamas tokus skundus ir pretenzijas „SWECO Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras, net pasišaipė: „Ši diskusija man primena vieno uabo akcininkų pelno dalybas“.

Klaipėdos LEZ – tabu?

Atsakydamas į miesto atstovų prie-kaištus KVJU direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus net nusistebėjo, kad vėl kalbama apie uosto įmonių uždirbtų pinigų perskirstymą: „Kodėl nekalbama, ką galėtume padaryti, kad tų pinigų būtų uždirbama daugiau? KVJU direkcija investavo dešimtis milijonų litų, kad į Klaipėdą atplauktų kruiziniai laivai, kurių rinkliavos sudaro vos vieną procentą mūsų pajamų. O ką dėl to padarė miestas? Kodėl neprašoma pinigų iš sausumoje veikiančio uosto? Juk jame dirbančios įmonės taip pat teršia aplinką, kuria pridėtinę vertę ir naudojasi miesto sukurta infrastruktūra“, – apie Klaipėdos pašonėje veikiančią Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) priminė uosto direkcijos vadovas.

Iš tiesų, kodėl?

Gauna daugiau nei duoda

Mano žiniomis, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės parama miestui daugiau nei juokinga. Šį rugpjūtį pateikiau paklausimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kiek lėšų 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. skyrė ši bendrovė įvairiems socialiniams, kultūriniams ir sportiniams projektams remti. Sužinojau, kad 2013-aisiais Klaipėdos LEZ skyrė 35 tūkst. litų Klaipėdos miesto baseino su sveikatingumo centru techniniam projektui. Taip pat 27,34 tūkst. Lt Statybininkų prospekto nuo Šilutės plento tęsinio pirmojo etapo darbams. Viskas!

Užtat tos pačios Klaipėdos LEZ infrastruktūrai vystyti 2012-2014 m. skirta net 17 mln. litų! Iš jų net 125,3 tūkst. teko pakratyti miestui. Kitą dalį, 14,8 mln. litų, finansavo Europos Sąjungą, 1,94 mln. Lt – Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Be to, nuolatiniams gyventojams iš Klaipėdos LEZ iškelti 2014 m. buvo skirta 487 tūkst. Lt (450 tūkst. Lt – iš valstybės biudžeto, 37 tūkst. – iš miesto biudžeto).

Aritmetika paprasta – skyrusi 62 tūkst. litų miestui, ši bendrovė gavo keliasdešimt kartų daugiau – 17,5 mln. Lt!

Dėl šių pinigų merui galvos neskauda. Neskauda galvos ir dėl to, kad Klaipėdos LEZ veikia miesto teritorijoje, tačiau nei žemės, nei turto mokesčių nemoka.

Užtat uostas – užkliūva.

Reikalauja dalies pelno

Nors savo pranešimo pradžioje Vytautas Grubliauskas negailėjo komplimentų uostui, tačiau jau po kelių minučių pradėjo dejuoti, kad net 40 proc. miestui priklausančio ploto nepavaldi miesto savivaldybei. Beveik pusę Klaipėdos sudaro Girulių miškas ir Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai, geležinkelis ir uosto teritorija su akvatorija.

„Uostas – veikia ir dirba pagal savo įstatymą. Uostas yra valstybės projektas Klaipėdoje. O miestas – neturi įtakos uosto valdyme. Neturėdami jokių svertų lemti pokyčius, tampame tik viena iš derinančių institucijų“, – skundėsi V. Grubliauskas.

Ir tuojau pat priminė, kad Liepojos miestui atitenka net 10 proc. visų uosto pajamų.

V. Grubliausko apskaičiavimais, Klaipėdos uoste dirba 4200 darbuotojų. Tačiau oficialioje statistikoje pateikiamus 23 000 – jis vadina „viso sektoriaus, susijusio su uosto veikla, darbuotojais“.

V. Grubliausko duomenimis, 2012 m. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijai priklausančios įmonės ir KVJU direkcija į biudžetą sumokėjo 199 mln. Lt mokesčių. Tačiau Klaipėdai grįžo tik 171 mln.litų.

„Uosto kompanijos esminius mokesčius sumoka valstybei, ne savivaldybei. Miestui tenka apie 48 mln. Lt“, – svetimus pinigus skaičiavo meras.

Pagal Seimui pateiktą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo redakciją, klaipėdiečiai norėtų, kad bent 10 proc. KVJU direkcijos pelno atitektų miestui.

Uostas sumoka daugiau

KVJU direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus savo pranešime priminė, kad uosto kompanijos nuo 2000 m. skyrė miestui 50 mln. Lt. „Per tuos 14 metų KVJU direkcija Klaipėdos miesto savivaldybei skyrė 129 mln. litų. Vidutiniškai po 9,2 mln. kasmet. Tai jau 16 proc. nuo pelno. Daugiau nei prašo meras. Be to, atskirai skiriame lėšų įvairioms visuomeninio gyvenimo sritims“, – vardijo A. Vaitkus.

KVJU direkcijos finansų direktorius Martynas Armonaitis net sugėdino merą: „Nuolat kalbame apie pinigų atėmimą ir pelno dalybas. O kodėl miestas nesistengia kartu, kad uždirbtų daugiau? Kad būtų sukurta naujų darbo vietų?“ Atsakymo į šį klausimą niekas neišgirdo.

Kaltina net rajoną

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė dėl savo nesėkmių net išdrįso apkaltinti kaimyninę Klaipėdos rajono savivaldybę: „Iš miesto bėgantys gyventojai grimzta į rajoną, į tą pusę grimztanti plėtra. Nėra numatyta teritorijų miestai plėtrai, kaip yra numatyta uosto plėtrai miesto teritorijoje“, – skundėsi J. Simonavičiūtė.

Ji taip pat neslėpė džiaugsmo, kad pasibaigus mokslo metams miesto gatvėse sumažėjo automobilių. „Ką tai liudija? Kad moksleivius tėvai į mokyklas veža automobiliais. O taip dažniausiai elgiasi rajono gyventojai“, – piktdžiugos neslėpė J. Si- monavičiūtė.

Jai antrino ir V. Grubliauskas, suskaičiavęs, kad gyventojų skaičius Klaipėdoje, palyginti su 2001 m., pernai sumažėjo 19 proc. o per tą patį laiką Klaipėdos rajone išaugo 13 proc. O gyventojai iš miesto į priemiesčius bėga esą dėl uosto įmonių skleidžiamo triukšmo ir taršos.

Tačiau ką padarė dabartinė miesto valdžia, kad gyventojai trokštų gyventi Klaipėdoje, nei meras, nei jo komanda nepasigyrė. Reikia tik priminti, kad pati J. Simonavičiūtė gyvena Klaipėdos rajonui priklausančiame Aukštkiemių kaime.

Lilija Petraitienė

„Turime teisę žinoti“

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *