Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Receptas prieš taršą – Klasterio kūrimas

Receptas prieš taršą – Klasterio kūrimas

Mieli klaipėdiečiai, noriu pasidžiaugti, nes matau, kad Klaipėda bunda!

Miesto bendruomenės pagaliau sukruto ir reikalauja, kad miesto valdžia ir kitos institucijos atliktų savo pareigą – dirbti žmonėms. Noriu padėkoti visoms bendruomenėms: Marių, surinkusiai 4311 parašų dėl pietinėje miesto dalyje nuolat sklindančio dvoko, Klaipėdos žaliųjų organizacijai,  bendrijai „Smeltė“ ir jos pirmininkui Tadui Baltuonei, aktyviems seniūnaičiams   M. Kalendei, A. Andronovai ir R. Arcišauskienei. Dėkoju ir Ketvergių bendruomenei, kuri taip pat įsiliejo į procesą ir palaikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Ūkio komiteto posėdyje rugsėjo 25 dieną mano inicijuotą klausimą  dėl ekstremalios situacijos mieste paskelbimo.

Deja, klaipėdietiški vėjai ir lietus taršą išblaškė ir paslėpė, bet ateityje, jei nieko nedarysime,  ji, pasikeitus orams ir vėjo krypčiai, netruks  sugrįžti.

Tenka apgailestauti, kad Klaipėdos miesto  savivaldybė praleido galimybę per patį taršos piką  paskelbti ekstremalią situaciją. Manau, kad miesto valdžia to ir nenorėjo, nes visuose teisės aktuose ieškojo tik tokių kriterijų, kad neliktų pagrindo skelbti ekstremalią situaciją.

Telieka konstatuoti, kad Savivaldybė laikosi apgailėtinos pozicijos, skėsčioja rankomis ir nieko nedaro. Dar vienas ginklas, kurio savivaldybė neišnaudoja siekdama sustabdyti  taršą –tai taršos monitoringo (stebėsenos) rodikliai. Savivaldybė tik informuoja, padejuoja ir padeda sau paukščiuką, neva darbas padarytas, nepaisant to, kad monitoringas yra priemonė, leidžianti skelbti pavojų, teikti pasiūlymus, rašyti raštus ministerijoms, vyriausybei dėl taršos mieste, reikalauti Aplinkos ministerijos atsakomybės dėl neveiklumo.

Labai teisingus ir konkrečius pasiūlymus, po kuriais pasirašė tūkstančiai klaipėdiečių, pateikė Marių bendruomenė. Miestiečiai įsitikinę, kad reikia įtraukti bendruomenių atstovus į darbo grupių ir komisijų veiklą, kad tyrimai būtų skaidrūs ir sklandūs.

Aš taip pat konsultavausi su nepriklausomais specialistais, aiškinausi kaip suvaldyti taršos procesą ir nustatyti kaltuosius. Dvokas jaučiamas tam tikromis dienomis ir valandomis. Tai reiškia, kad tuo laiku vyksta  technologinis gamybos procesas, galimai  ir nuotekų tinklų šulinių atidarymas – nuorinimas. Manau, kad būtina fiksuoti ir išsiaiškinti numanomų teršėjų veiklos technologinę eigą, o patikrinti ir nustatyti teršėją  tikrai įmanoma, reikia tik politinės valios ir noro.

Kitas taršos suvaldymo variantas –Klasterio kūrimas. Tai būdas, leisiantis sumažinti oro taršą išsaugant  pramonę ir verslo interesus, išlaikant darbo vietas ir sveiką  gyvenamąją aplinką. Į klasterį turi jungtis visi sektoriai –  dominante turėtų būti Klaipėdos universitetas, turintis  šiuolaikišką Jūrų tyrimų institutą ir laboratorijas; savivaldybė; verslo ir bendruomenių atstovai. Turi būti rasti bendri sąlyčio taškai ir būtų veikiama išvien, užuot tik konstatavus faktus.

Tokia praktika įgyvendinta Ispanijoje, Valensijos regione, kur dėl nepakeliamos gamybos įmonių taršos taip pat sukilo gyventojai. Jie rado savo sėkmės receptą: klasteris „Avaesen“ –  įvairių verslo bei viešojo sektoriaus institucijų partnerystė.

Klaipėdai taip pat reikia imtis iniciatyvos ir rasti sėkmės receptą: visus svertus turime, reikia atkaklumo ir politinės valios. Klasterio kūrimas-  vienas iš būdų.

Lilija Petraitienė

LSDP Klaipėdos m. skyriaus pirmininkė

Klaipėdos m. savivaldybės tarybos narė

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *