Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

N.Požarskienė: “Būti prokurore – gyvenimo svajonė”

N.Požarskienė: “Būti prokurore – gyvenimo svajonė”

Prisistato LSDP Klaipėdos skyriaus narė Nijolė Požarskienė. Ši moteris nepaprastai energinga, veikli ir mokanti bendrauti. Tikriausiai ne visi bičiuliai žino, kad buvusi prokurorė, šiuo metu turinti Teisinių paslaugų biurą, žymi mūsų krašto veikėja.

N.Požarskienė viena iš Klaipėdos miesto teisininkų sąjungos įkūrėjų, Pirmojo LPS suvažiavimo delegatė. Baltijos miestų sąjungos tarybos narė (1991–1995), Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų atstovė, „Rotary” moterų klubo „Aditė” įkūrėja, prezidentė (1994–1996), Lietuvos „Rotary“ komiteto pirmininkė (2001–2006). 2002 m. įrašyta į žymiausių pasaulio dalykinėje veikloje ir versle aktyvių moterų leidinį („International Who‘s Who of Professional and Business Women“, Amerikos biografinio instituto, INC) už pasiekimus profesinėje veikloje.

Specialiai Jums nuoširdus N.Požarskienės pasakojimas:

Kas esu?

Esu Nijolė Požarskienė, ožiaragė, suvalkietė iš Šakių.

Klaipėdoje gyvenu nuo 1982m. Su Klaipėda iki tol buvau mažai pažįstama, tačiau neįtikėtina -vos pragyvenus čia 6 mėnesius, pasijutau čia gyvenanti  labai sava. Tai miestas turintis didelę trauką.  Nors nelekiu kiekvieną dieną prie jūros, tačiau jaučiu jos kvapą, alsavimą ir man to pakanka.

Esu tikras „energijos užtaisas“, todėl  be aktyvios veiklos savo gyvenimo neįsivaizduoju.

Turiu dukrą Gintarę ir nuostabų pusantrų metų anūką  Gantą –Benitą, Suvalkijoje gyvenančius tėvus.

Jei kalbėti apie mano charakterio bruožus, manau, kad esu išlaikyta ir tolerantiška, nemėgstanti konfliktinių situacijų, sprendžianti problemas diplomatiškai… Visgi, jeigu kas nors savo netinkamu elgesiu priveda mane  prie tam tikros ribos, galiu tapti labai „aštri”…

Kuo užsiimu?

Baigiau Vilniaus Universiteto teisės fakultetą. Kadangi save įsivaizdavau dirbančią tik prokuratūroje, „atidirbti už diplomą buvau „ištremta” į Lazdijų rajono prokuratūrą. Tie metai buvo sudėtingi, bet įdomūs. Reikėjo dirbti ir kartu mokytis kaip dirbti gerai, nes prokuroras man perleido beveik visas prokurorinės priežiūros sritis.

1982 m. mano vyrą perkėlė į Klaipėdą, čia gimė ir mūsų dukra. Buvau pirmoji moteris, kuriai pavyko įsidarbinti Klaipėdos miesto prokuratūroje. Iki tol, Klaipėdos vyriausiojo prokuroro Juozo Musteikio pageidavimu, išimtinai čia dirbo tik vyrai.

Prasidėjus Sąjūdžiui, prokuratūroje įsikūrė maža tam prijaučianti kuopelė. Už tokią veiklą Generalinė prokuratūra, suprantama, galvų neglostė. Tačiau atsilaikėme. Kai kurie mano kolegos perėjo į Maskvos įkurtą, paralelinę prokuratūrą.

1990 m. buvau išrinkta į Klaipėdos miesto Pirmąją nepriklausomą  Tarybą. Tapau šios Tarybos Pirmininko pavaduotoja. Ja dirbau iki pat kadencijos pabaigos, t.y. 1995 m. Tuo pačiu metu dirbau prokuratūroje. Darbas Taryboje užgrūdino, daug ko išmokė. Per tuos penkis metus baigiau dar vieną  gyvenimo “universitetą” . Buvome pirmieji, todėl teko daug ko mokytis, daug ką sukurti, atlaikyti “Pučą”, ekonominę blokadą. Beveik 5 metus dirbau Naujai sukurtos tarptautinės organizacijos  “Baltijos miestų sąjungos” vykdomajame komitete. Aktyviai dalyvavau kuriant nepriklausomą Klaipėdos Teisininkų draugiją.

1995 m., kadangi prioritetą atidaviau prokuroro darbui, turėjau palikti politinę veiklą, nes buvo priimtas įstatymas, depolitizuojantis prokuratūros darbuotojus. 1995 m. sausio mėn. buvau paskirta ką tik įkurtos Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąja prokurore.  Šiose pareigose dirbau 17 metų.

Per šiuos metus įsteigiau vienintelį pasaulyje Rotary klubą “Aditė”, kurio narės tik moterys ir kuris buvo pripažintas kaip geriausiai dirbantis visoje  Danijos–Lietuvos Rotary apygardoje. Dėl jo su pasaulio rotariečiais teko pakovoti net 3 metus, bet tikslas buvo pasiektas. 2001-2006 metais buvau išrinkta ir dirbau Lietuvos Rotary komiteto pirmininke. Daugiau kaip 12 metų Teisės verslo Akademijoje, vėliau tapusioje Kazimiero Simonavičiaus Universitetu, dėsčiau penkias teisines ir teisės istorijos disciplinas.

Paskyrus Generaliniu prokuroru Darių Valį, nesutikdama su jo griaunančia prokuratūros sistemą veikla, parašiusi jam atvirą laišką, po 34 metų darbo šioje sistemoje, užvėriau prokuratūros duris.

Šiuo metu esu įsteigusi savo Teisinių paslaugų biurą.

Kaip leidžiu laisvalaikį?

Jo turiu labai nedaug, nes visus savaitgalius ir dažnai valandas po darbo tenka praleisti universitete. Daug laiko atima ir visuomeninė veikla.

Tačiau mėgstu: gerą muziką, domiuosi istorija, kartais piešiu, mezgu, skaitau, keliauju.

Ko norėčiau išmokti?

Labai daug ko…

Ko labiausiai bijau?

Man atrodo , kad nebijau nieko… Man nemalonus tik voras.. (Juokauju).

Koks geriausias dalykas, kurį padariau gyvenime?

Užsiimdama rotorietiška veikla esu padariusi  gerų darbų, tačiau pats geriausias dalykas,  man atrodo, dar bus padarytas ateityje… Juk reikia stengtis tobulėti…

Mano didžiausia svajonė?

Nežinau ar tai didžiausia svajonė, bet vis dėlto mano svajonė kažkada buvo – dirbti prokuratūroje. Džiaugiuosi, kad ji išsipildė su kaupu.

Kitos svajonės yra tiesiog svajonės, nes neįgyvendinamos – pvz. išgirsti Paganinį griežiant smuiku.. (Juokauju).

Mano mėgstamiausia knyga, muzika, …

Mano stalo knyga yra Seneka, kurį puslapį beatsiverstum, kiekvienas trykšta išmintimi. Labaiusiai ją mėgstu pavartyti prieš miegą.

Iš paskutiniųjų skaitytų knygų labiausiai sužavėjo “Silva Rerum”. Jos autorė Kristina Sabaliauskaitė –  taip pat neeilinė asmenybė.

Be muzikos gyvenimo neįsivazduoju. Ji lydi automobilyje, darbe , namuose, o dažnai ir miegant.

Tai ir klasika, ir lengvoji muzika ( išskyrus sunkųjį roką ir repą).

Kodėl pasirinkau, būtent LSDP partiją, ką joje veikiu, kokias matau problemas?

Man priimtinos socialdemokratinės nuostatos, tad šią partiją laikau etiškiausia ir kultūringiausia partija, lyginant su kitomis. Juolab, kad dirbti šioje partijoje, tai mano šeimos tradicija. Gana vėlai į ją įstojau tik todėl, jog ankščiau buvau suvaržyta depolitizuojančio įstatymo.

Partijoje dar tik antri metai. Tai stebėjimo ir adaptacijos periodas. Turiu pasakyti, kad partijos veiklą įsivaizdavau šiek tiek kitaip. Norisi, kad turėtume aiškią nuomonę apie visus aplinkui vykstančius procesus. Manau, kad būtent vietiniai partijos skyriai, turi būti ta tribūna į kurią įsiklausytų partijos vadovai.

Norėtųsi, kad mūsų skyrius būtų dar aktyvesnis ir gerai pasirodytų artėjančiuose rinkimuose.

LSDP Klaipėda info

Dianos Jagelaitės-Čeginskienės ir N.Požarskienės asmeninio albumo nuotr.

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *