2010 08 30 LSDP PREZIDIUMO REZOLIUCIJA

Siekdamos pagerinti  nacionalinį saugumą, sukurti šiuolaikišką, gerai apginkluotą ir su sąjungininkais pasirengusią veikti kariuomenę, 2001-2008 m. socialdemokratų  vadovaujamos šalies Vyriausybės didino finansavimą krašto apsaugai. Didelis dėmesys buvo skiriamas pilietiniam - patriotiniam ugdymui, karių mokymui, tarnybos sąlygų gerinimui, tarptautinio karinio  bendradarbiavimo plėtrai, sėkmingam mūsų šalies karių  dalyvavimui  tarptautinėse operacijose. Dalis socialdemokratų pradėtų programų yra tęsiamos ir dabar. Tačiau dabartinės valdančiosios daugumos žodžiai ženkliai skiriasi nuo darbų.

Didžiausią susirūpinimą kelia nutrūkęs mobilizacinio rezervo rengimas. Į būtinuosius karinius mokymus pakviečiamas nedidelis karo prievolininkų skaičius (2009 m. - 100, 2010 m. – 300), o po jų tik apie pusė atrenkami į profesinę karo tarnybą, kai buvo numatyta ir būtina užtikrinant tolygų kariuomenės komplektavimą 800 - 1000 karių. Sprendimas pereiti prie profesinės karo tarnybos buvo teisingas. Paraleliai buvo ruošiamas rezervas. Tačiau dabar iškyla grėsmė, kad profesinės tarnybos kariuomenė nebus sukomplektuota pakankamai ir dėl to, ne tik nukenčia kariuomenė, bet ir dramatiškai mažėja mobilizacinis rezervas.

Profesinės karo tarnybos sąlygos darosi nepatrauklios. Vyriausybės sprendimu pirmus tarnybos metus profesinės karo tarnybos kariai eiliniai gauna sumažintą atlyginimą. Šiais metais baigusių Karo akademiją net dvylika karininkų pirmą kartą nebuvo įdarbinti krašto apsaugos sistemoje. Sumenko pilietinis patriotinis jaunimo ugdymas. Per paskutinius dvejus metus žymiai sumažėjo vaikų ir jaunimo skaičius dalyvaujančių vasaros stovyklose, kurias organizuoja Šaulių sąjunga.

Per 2 metus Krašto apsaugos ministerijos vadovybė nepradėjo nė vieno kariuomenės modernizavimo projekto. Parengta nauja kariuomenės doktrina yra tik NATO sampratų  kratinys, neatspindintis ir neapibrėžiantis Lietuvos karinių pajėgų vystymosi bei veiksmų gynybos operacijose. Tai rodo, kad dabartiniu metu nėra kariuomenės vizijos,  sustojo kariuomenės transformacijos eiga, kuri prieš keletą metų buvo  teigiamai įvertinta NATO.

Nors finansavimo ir resursų netrūksta, tačiau realiai kovinis rengimas nevyksta. Tai gali pakenkti karinių pajėgų sugebėjimui tinkamai ginti Tėvynę, atlikti operacijas tarptautinėse misijose Afganistane arba budėjimuose greitojo reagavimo pajėgų sudėtyje.

Išnagrinėjęs susidariusią per dvejus konservatorių valdymo metus situaciją krašto apsaugos sistemoje LSDP prezidiumas konstatuoja:

- Krašto apsaugos ministerijos vadovybė aiškiai nesuvokia kokią Lietuvos kariuomenę norima sukurti. Daugelis sprendimų, ypač  susijusių su kadrų parinkimu, politizuojami, vietoj politinės kontrolės įsigali politinis diktatas, o politinė valia nebesiderina su realiomis galimybėmis.

- Visa tai turi neigiamos įtakos karių moralinei būklei, koviniam pasirengimui ir sėkmingam užduočių vykdymui, kas neužtikrina kryptingos ir nuoseklios krašto apsaugos sistemos veiklos.

- Siekiant užtikrinti tinkamos galios gynybinę parengtį, būtina grįžti prie  socialdemokratų darbo metu parengtos kariuomenės transformacijos programos, karo  prievolės įstatymo koncepcijos įgyvendinimo.

LSDP pirmininkas Algirdas BUTKEVIČIUS