Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Laurynas Gaidelis: „Geriau mirti kaip tigrui nei gyventi kaip pelei“

Laurynas Gaidelis: „Geriau mirti kaip tigrui nei gyventi kaip pelei“

27 metų uostamiesčio gyventojo Lauryno Gaidelio gyvenimo aistra – savanorystė ir visuomeninė veikla. Jis – Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ (KLAS), vienijančios 24 mieste veikiančias organizacijas, pirmininkas.

Laurynas Gaidelis  įkvepia ne tik KLAS organizacijos savanorius, kurių šiuo metu yra kone trisdešimt, bet ir jaunimo organizacijų vadovus, skatina bei motyvuoja juos aktyviai veikti Klaipėdoje. Paties Lauryno savanoriška  bei visuomeninė veikla trunka apie dešimt metų.

Pastarieji metai L. Gaideliui, Klaipėdos slaugos ligoninės kineziterapeutui bei Lietuvos kineziterapeutų sąjungos nariui, buvo kupini  malonių jo veiklos įvertinimų: Dvejus metus iš eilės – 2017 ir 2018 metais  L.Gaidelis Klaipėdos jaunimo apdovanojimų renginiuose išrinktas Metų Lyderiu.  Šiemet jis pagerbtas mero Vytauto Grubliausko padėkos raštu už nuoširdų darbą ir rūpinimąsi pacientais, taip pat yra nominuotas tradiciniame dienraščio „Vakarų ekspresas“ organizuojamame konkurse „Metų klaipėdietis“.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi atstovauti kažkieno interesus: šeimos, Tėvynės, miesto, organizacijos ar bendruomenės. Jeigu norime gyventi geriau ir būti išgirsti, tai turime išeiti iš namų ir pasakyti: aš – „už“ ar „prieš“. Antraip teks tenkintis tuo, ką už jus nusprendė kiti“,- sako L.Gaidelis.

Iš kur esate kilęs? Kaip atsidūrėte Klaipėdoje?

Gimiau ir užaugau Rusnės saloje. Tai vienas gražiausių kampelių Lietuvoje, unikalus savo gamta. Kineziterapijos bakalauro studijas baigiau Šiauliuose, bet tas miestas nesuteikė galimybių siekti ir gauti tai apie ką svajojau, prie ko buvau pripratęs. Ilgėjausi gamtos, tad su džiaugsmu priėmiau pasiūlymą baigiamąją praktiką atlikti Šventojoje, sanatorijoje kineziterapeutu. Ten kuriam laikui ir pasilikau. Vėliau man ėmė stigti bendravimo, žmonių, visuomeninės veiklos, todėl leidausi į platesnės erdvės paieškas, kur, tikėjau, galėsiu realizuoti save. Tokiu būdu atsidūriau Klaipėdoje, kurią be galo myliu, su jos nuostabia gamta, jūra, žmonėmis bei mylima šeima.

Kaip atradote savanorystę?

Savanorystę atradau labai seniai. Mama pedagogė manyje nuo mažų dienų ugdė pilietiškumą. Stovykloje ,,Vanagai’’ susipažinau su tikėjimu. Ten vėliau įgijau pirmuosius savanorystės įgūdžius, visuomeniniais pagrindais dirbau vadovu. Tada pajutau ir įtikėjau, kad darau gerus darbus, pradėjau skatinti ir mokyti kitus tai daryti. Tai tapo mano savanorystės kelio pradžia. Vėliau buvo „Maisto bankas“, „Asistentai.lt“, „Mokymų akademija“… Pastaruosius dvejus metus visas savo jėgas, naktis ir dienas skiriu vienai rimčiausių bei didžiausių  organizacijų Klaipėdos mieste – asociacijai „Apskritasis Stalas“.

Esate Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis Stalas“ vadovas. Kokia šios organizacijos veikla, tikslai, vykdomi projektai, lūkesčiai?

Asociacijai vadovauju dvejus metus. Negailiu laiko, energijos, skatinu jaunus žmones burtis ir kurti patrauklų Klaipėdos miestą. Mūsų asociacija gyvuoja 20 metų, vienija 24 jaunimo organizacijas nuo studentų atstovybių iki pilietinių organizacijų. Mūsų tikslas – atstovauti jaunuomenės nuomonę, formuoti Jaunimo politiką mieste. Aktyviai reiškiame savo poziciją savivaldybės darbo grupėse, komitetuose bei jaunimo reikalų taryboje. Keliame į viešumą įvairias problemas, atkreipiame valdžios dėmesį ir į naktinių autobusų reisų poreikį mieste, ir į svarbių projektų finansavimo didinimo būtinybę. Nuolatos ieškome įvairių priemonių, galinčių sustiprinti organizacijas, organizuojame mokymus, auginame jaunąją lyderių kartą. Per du veiklos metus daug pasiekėme: įgyvendinome daug idėjų, projektų. Šiemet įgyvendinome ir toliau vykdome Jaunimo Reikalų Departamento (JRD), Active Citizens, Savivaldybės sveikatos stiprinimui bei jaunimo aktyvinimui skirtus projektus. Pagaliau įsteigėme administratoriaus/projektų koordinatoriaus etatą. Tai didelis pasiekimas. Etatas įsteigtas dvejiems metams JRD projekto įgyvendinimui. Mūsų planai ir svajonės paprasti bei kasdieniški – tęsti darbus, laimėti projektus, formuoti jaunimo politiką bei skatinti savanorystę mieste.

Ar savanorystė, kaip neatlygintina veikla, niekada nenuvilia? Kur semiatės jėgų, įkvėpimo?“

Savanorystė man davė daug: naujus draugus, naują patirtį, bendravimo įgūdžius, naujas pažintis. Neslėpsiu, kad per dešimt metų buvo ir gero, ir blogo, bet visada palaikė komanda, su kuria vėl keliesi ir stengiesi dėl gražių darbų. Visada siekiam motyvuoti vienas kitą. Svarbiausia, kad šalia visada yra palaikantys ir suprantantys žmonės. Ką nuveiksi vienas? Tikriausiai nedaug…

Esate Klaipėdos jaunimo reikalų tarybos narys…

Ši veikla ypatinga tuo, kad išklausome Jaunimo problemas, jas viešiname politiniame lygmenyje, padedame pasiekti komitetus bei rekomenduojame miesto tarybai suvokti, kad tai reikšminga.

Šiemet gavote mero padėką už nuoširdų darbą ir rūpinimąsi savo pacientais. Tapote Metų jaunimo lyderiu jau antrus metus iš eilės. Esate nominuotas „Už metų nuopelnus“…

Labai malonu, kad žmonės mato ir įvertina veiklas, darbus bei skatina toliau veikti, dirbti…

Dirbate kineziterapeutu Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje. Tikriausiai nedaug jaunų žmonių pažino senatvę iš taip arti kaip jūs?

Žmonės dažnai klysta, nes galvoja, kad tai įstaiga, kur gydomi vien senjorai. Tarp mano pacientų yra ir jaunų žmonių, kuriuos likimas nuskriaudė: tai sunkių traumų, namų sąlygomis negydomų ligų palaužti ir išsekinti ligoniai, kuriems būtina visapusiška priežiūra ir pagalba. Su senjorais labai smagu dirbti, todėl, kad tai – žmonės su patirtimi, istorija bei norintys gyventi. Taip kartais likimas būna sudėtingas ir negailestingas, nes ligoniai nebeturi artimųjų, o tokios įstaigos vienišiems yra tikras išsigelbėjimas.

Ką studijavote?

Esu kineziterapijos bakalauras, šiemet baigiau magistratūrą- esu sveikatos vadybos magistras. Džiaugiuosi, kad dirbu pagal specialybę darbą, kuris mane kasdien vis labiau motyvuoja ir patinka. Taip pat jau 5 metus dirbu ligoninėje, kuri mane nuolatos skatina tobulėti ir kelti kompetencijas.

Bandėte mūsų kandidatu į merus? Vilioja noras kažką pakeisti mieste?

Bandžiau ir tikrai nenusivyliau, nes  turėjau didelį žmonių palaikymą. Būdamas jaunas žmogus šiandien matau trūkumų politikoje, trūksta naujų stiprių asmenybių, kai kam trūksta drąsos priimant inovatyvius sprendimus, akis bado valdžios nenoras bendradarbiauti su miesto gyventojais. Nesiplėsiu, nes tai yra atskira tema.

Ar savanorystė užima visą jūsų laisvalaikį?

Prieš metus būčiau atsakęs, kad visas mano gyvenimas yra darbas, mokslai, savanorystė ir šokis -salsa, bet šiemet atsakau – šeima, darbas ir savanorystė.

Turiu gyvenimo draugę, su kuria  likimas suvedė būtent per savanorystę. Tikiu, kad ir šiandien eitume kartu tuo pačiu keliu, bet sausio mėnesį laukiame šeimos pagausėjimo. Du savanoriai šeimoje būtų prabanga, tad ji pasitraukė. Šeima – vienas iš svarbiausių mano gyvenimo tikslų.

Mano gyvenimo draugė – puikiausia pašnekovė, kritikė, patarėja ir mylimiausias žmogus. Ji teisinga, objektyvi, turi savo tvirtą nuomonę, žino kaip turėtų būti ir kur reikia padirbėti.

Turiu daug draugų, kuriuos branginu už nuoširdumą ir paprastumą, su jais taip pat mėgstu leisti laiką, kaip ir mėgstu keliauti, žaisti tinklinį, šokti salsą bei tautinius šokius. Domiuosi Lietuvos politika, istorija, daug apie tai skaitau.“

Didėjant gyvenimo tempui ir krūviui ar pakaks laiko visuomeninei veiklai?

Taip. Savanorystei, o tiksliau – pilietiškumui. Manau, kiekvienas Lietuvos pilietis turi atstovauti kažkieno interesus: ar tai būtų šeima, tėvynė, miestas, organizacija ar bendruomenė. Jeigu norime gyventi geriau ir būti išgirsti, tai ir turime išeiti iš namų ir pasakyti aš „už“ ar „prieš“, nes kitaip niekas neišgirs Jūsų nuomones. Teks tenkintis tuo ką už jus nusprendė kiti. Kaip ir mano gyvenimo moto skamba: „Geriau mirti kaip tigrui nei gyventi kaip pelei“.

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *