I.SIMANAUSKAITĖ. Dirbtinė “mikriukų” epochos pabaiga - neigiamos pasekmės numatomos

Žinia, kad spėriai besisukantis pasaulis mums neišvengiamai lemia naujoves ir reformas. Bet ar tikrai visų jų tikslas - gerinti ir tobulinti klaipėdiečių gyvenimą?

Čia – mano pamintijimai apie planuojamas naujoves Klaipėdos miesto viešojo transporto sistemoje, apie taip vadinamąją “Viešojo transporto plėtros koncepciją” ( maršrutinių taksi integravimo koncepcija, schema). Nors žiniasklaidai atsakingi pareigūnai teigia, kad tikrai nesiruošiama skriausti klaipėdiečių pamėgtų “mikriukų”, bet aš manau kitaip. O ir kaip turėčiau suprasti valdininkų koncepcijos teiginį - leisti važiuoti maršrutiniams taksi, iškeliant juos iš pagrindinių viešojo transporto magistralių?

Klaipėdiečiai dar puikiai mena purvinai geltonus ir išmetamosiomis dujomis besispjaudančius “ikarusus”. Neturėdami pasirinkimo piko valandomis dalyvaudavome nuolatinėse grumtynėse dėl vietos juose – kad tik spėt į darbą, kad tik spėt namo…  Maždaug prieš dvidešimt metų įvykęs Klaipėdos autobusų parko vairuotojų streikas, laimei, atvėrė nišą konkurentams – “mikriukams”.

Šis verslas ir jo teikiama paslauga paplito ir kituose Lietuvos miestuose. Kone savaime išsisprendusia susisiekimo uostamiestyje problema miesto valdžia tik džiaugėsi tuomet. Bet tai buvo – tuomet… Vėliau “mikriukus” imtasi slopinti. Ar tai jie pernelyg vikrūs ir pernelyg konkurencingi pasidarė, ar tai Klaipėdos valdovų (atsiprašau – vadovų) atmintis patrumpėjo (o gal ir interesų rankos išdygo?), bet maršrutinių taksi verslo sąskaita buvo imtasi tempti iš neūkiškumo duobės Klaipėdos autobusų parką. Tikrai ne kartą buvo kertama per “mikriukų” kišenes, o dabar visai mėginama juos išguiti iš miesto, prisidengiant kilniais siekiais:

- padidinus visuomeninio transporto patrauklumą, pritraukti 3 proc. daugiau keleivių;

- sumažinti visuomeninio transporto eksploatacijos kaštus (5%);

- optimizavus miesto visuomeninį transportą, mažinti aplinkos taršą, dėl šio ir sumažėjusių individualių automobilių naudotojų transporto išmetamųjų dujų;

- išsaugoti esamas maršrutinio transporto aptarnavimo sektoriuje darbo vietas, bei sukurti aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas sistemos administravimui;

Išminčiumi būt nereikia, kad suprastumei šių deklaruojamų tikslų neapibrėžtumą ir blefą. Tačiau kokiu ciniku reikia būt, kad šį patį raštą - “Dėl viešojo transporto plėtros koncepcijos patvirtinimo”, – baigtumei žodžiais: NEIGIAMOS PASEKMĖS NENUMATOMOS.

Žmonės šneka, kad ne visi Klaipėdos savivaldybės bosai darban važinėja prabangiais automobiliais iš privačių gyvenamųjų kvartalų – taip maždaug iš Tauralaukio ar Žaliojo slėnio gyvenviečių. Teko girdėti, kad dažnokai Klaipėdos viešojo transporto  paslaugomis naudojasi net ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos ir transporto skyriaus darbuotojai, prisidėję prie “mikriukus” žudančios koncepcijos kūrimo. Nejau jų akių nebado akivaizdūs faktai?

Gal kiek ir emocionaliai, bet visgi pateiksiu kelis faktus, įrodančius, kad NEIGIAMOS PASEKMĖS NUMATOMOS.

Iš manęs – darbo vieton skubančios klaipėdietės - atimama galimybė iš pietinio Klaipėdos krašto “Studlendą” pasiekti per 20 minučių “mikriuku”.  Man siūlomos 45 minutės: persėdimas, pilnas žmonių autobusas ir negarantuotas komfortas. Vadinasi iš Klaipėdos pilietės ir mokesčių mokėtojos laiko biudžeto, skirto asmeniniam gyvenimui, Klaipėdos valdžios tėvai ketina išbraukti 25 minutes?.. Tarkime, kad tai tik moteriškos užgaidos.

Na, o kiek minučių brangaus miego atimsite, gerbiamieji, iš mokinukų? Gal Klaipėdos politikai ir valdininkai užmiršo apie mokyklų reformas, kurios nulėmė tai, kad ir mokinukai priversti lakioti po mūsų miestelį? O mūsų senoliai?.. O neįgalūs žmonės, kuriems jau pats lipimas į autobusą yra sudėtinga ir ilga procedūra?.. O neadekvačiai situaciją vertinantys autobusų vairuotojai?.. Toks įspūdis, kad TIKRIEJI “mikriukų” naikinimo projekto autoriai tikrai niekuomet nevažinėjo Klaipėdos autobusais…

Įgyvendinus “mikriukų” laidojimo projektą autobusuose išaugs keleivių skaičius?..  Baikit pokštus! Taupydami laiką žmonės vėl ims lakstyti po Klaipėdėlę savais (ar susimetę su kaimynais, draugais etc.) automobiliukais. Ar šis individualaus transporto pagausėjimas uostamiesčio gatvėse sumažins aplinkos taršą?..

Na, o kaip planuojama taupyti, jei augs stebėjimo ir kontrolės kaštai? Neaišku. Na, o kiek žmonių liks be darbo – gi privatus pervežimo verslas maitina ne vieną šeimą? Neaišku. O gal Klaipėdos miesto savivaldybės bosai turi sutartį dėl klientūros tiekimo Klaipėdos darbo biržai? Nenustebčiau. Jei jau buhalterei leidžiama būti finansų ministre – ko čia stebėtis, kad Klaipėdoje viešojo transporto koncepciją įtakoja niekuomet juo nesinaudojantys.

Šioje pertvarkos koncepcijoje įžvelgiu tik vieną gėrį - ketinimą sutarti su aplink Klaipėdą esančių rajonų savivaldybėmis dėl priemiestinių maršrutų integravimo į miesto maršrutų sistemą (tikėkimės, kad mums palankiomis sąlygomis).

Tad ar bus įsiklausyta į klaipėdiečių nuomonę? Ar bus išgirsti “mikriukų” savininkai ir vairuotojai? Taip nesinori ateityje užduoti klausimo: kieno ausys kyšo iš už šios reformos fasado? O gal kažkas jau ir uždavė panašų klausimą, bet tyliai? Mat Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai praėjusią savaitę taip ir nesiryžo svarstyti šio sprendimo projekto, kuriuo norėta pasižymėti, pirmiems įdiegus visoje Lietuvoje naują vietinio transporto koncepciją.

APIE 3%

Ir visgi neduoda man ramybės tie papildomi procentai, kuriuos ketinama pritraukti. Žinia, kad esame begaliniai santūri tauta. Jei valdžia nuspręs – prisitaikysime, išsilaižę žaizdas, o kur gi dėsimės. Taip ar panašiai Tavo ir mano vidinį monologą piešiasi sau valdžiažmogiai, apeliuodami į vergišką tautos nuolankumą.

Bet ar ilgai taip truks, bičiuli? Ar ilgai…

Ingrida SIMANAUSKAITĖ,
LSDP Klaipėdos skyriaus kandidatė į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą