Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Klaipėdos socialdemokratai domėjosi išorinio uosto perspektyvomis

Klaipėdos socialdemokratai domėjosi išorinio uosto perspektyvomis
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros direktorius Artūras Drungilas Klaipėdos socialdemokratams pristatė 25 metų laikotarpiui rengiamą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano koncepciją, kuri nagrinėja keturis skirtingus uosto teritorinės plėtros scenarijus. Uostas pasisako už ketvirtąją koncepcinę alternatyvą, kuri numato uosto plėtrą pietinėje miesto dalyje ir išorinio uosto statybą Melnragėje.
Šis modelis apima išorinio uosto formavimą jūroje, dabartinių uosto gilinimą iki 17 metrų, pagrindinių uosto vartų rekonstrukciją, pietinių uosto vartų suformavimą uždarant Kuršių marių protaką tarp Kiaulės Nugaros ir Smeltės pusiasalio, naujų teritorijų įsisavinimą pietinėje dalyje. Kitas žingsnis bus Poveikio aplinkai vertinimo studijos rengimas. Ji detaliai atsakys į klausimus, kokį poveikį turės maksimaliai vystomas uostas įvairioms Klaipėdos miesto gyvenimo sritims.
Norėdamas išlikti konkurencingas Klaipėdos uostas privalo imtis priemonių. Vienas svarbiausių tikslų – galimybė priimti „Post Panamax“ tipo laivus, t. y. pačius didžiausius, kokie tik gali įplaukti į Baltijos jūrą (jų ilgis – 365 m, plotis – 50 m, grimzlė – 16,4 m). Juos norima priimti visame Klaipėdos uoste, išskyrus Malkų įlanką. Tokiu atveju uosto laivybos kanalas turi būti 200 m pločio, 17 m gylio, laivų apsisukimo ratas – ne mažesnio nei 420 m pločio.
Pasak A.Drungilo, jeigu krova Klaipėdos uoste kasmet ir toliau didės vidutiniškai 6,5 proc., kaip vyksta nuo 2000-ųjų, tai iki 2040 m. Klaipėdos uostas per metus krautų 180 mln. tonų krovinių. Pernai uostas pasiekė naują rekordą, perkraudamas daugiau kaip 40 mln. t krovinių. Net jeigu būtų tik 5,5 proc. augimas, kurį prognozuoja uosto krovos kompanijos, 2040-aisiais uostas krautų 130 mln. t. Kad uostas galėtų maksimaliai vykdyti veiklą, turi būti tobulinamas ir krovinių atvežimas bei išvežimas.
Keturi variantai
Pirmo koncepcijos varianto atveju kalbama apie dabartinę ir rezervines teritorijas prie šiaurinio molo bei prie Nemuno g. Kitaip sakant, būtų didinamas uosto vidinis potencialas, formuojamos naujos krantinės, vystomas Smeltės pusiasalis. Pietiniai vartai būtų statomi kaip gamtosauginis įrenginys, kad gilinant uostą iki 17 metrų, kai bus iškasta 17-28 mln. kub. m grunto, neištekėtų vanduo iš marių. Jie galėtų būti panaudoti ir mažųjų laivų prieplaukai.
Antras variantas numato papildomą uosto plėtrą pietinėje jo dalyje supilant naują teritoriją Kuršių mariose. Taip būtų plėtojama apie 80 ha papildoma teritorija iki pietinių uosto molų, būtų pratęsiam Kairių g.  Trečias variantas – suformuojant naują teritoriją tik Baltijos jūroje (neformuojant naujos teritorijos pietuose). Jūroje būtų suformuojamas pusiasalis, maždaug 130 ha teritorija, atsirastų beveik 3 km papildomų krantinių.  Ketvirtas variantas – maksimali uosto plėtra vystant ir pietinę, ir šiaurinę uosto dalį. Pasak rengėjų norint pasiekti 130 mln. t per metus turėtų būti įgyvendinti II-III variantai, IV varianto atveju uosto pajėgumas galėtų būti 160 mln. t.
Konkurencija
Jeigu uostas nustos vystytis, lėtės miesto galimybės ir plėtra. Tarp rytinių Baltijos jūros uostų vyksta didžiulė konkurencija: jeigu Klaipėdos uostas šiuo metu būdamas vienas iš uostų lyderių, iškris iš rinkos, krovinių gali ir mažėti. Šiuo metu uoste jau išnaudotos visos Klaipėdos uosto galimybės, ir jis jau nebeturi kur plėstis savo viduje. Daugelyje šalių uostai formuojami vandenyje supilant naujas teritorijas. Beje, išorinis uostas nebus statomas tol, kol neatsiras būtino poreikio, tačiau tam turi būti iš anksto pasiruošta, privalo būti numatyta perspektyva.
Uosto įmonės ir planuojantys pas mus investuoti užsieniečiai nori žinoti ką maksimaliai Klaipėdoje galima planuoti per ateinančius 20 metų, koks bus krovos augimas, kam turime ruoštis. Būtinas perspektyvos ir planavimas.
A.Drungilas ilgai atsakinėjo į gausiai susirinkusių bičiulių klausimus. Tarp socialdemokratų esama ir klaipėdiečių gyvenančių Melnragėje, kuriems ypač aktuali uosto plėtra šioje zonoje.
LSDP Klaipėda inf.
Ernestos Apanavičiūtės-Šalčės nuotr.

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *