Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Kapitalistams – reveransai, o smulkiesiems – špygos

Kapitalistams – reveransai, o smulkiesiems – špygos

Mokesčių lengvatomis besinaudojančiam, ir miestui tik trupinius sumokančiam stambiajam kapitalui – valstybės ir savivaldybės reveransai. Darbo vietas kuriantiems ir mokesčiais miesto biudžeto skyles užlopantiems smulkiesiems verslininkams – špyga ir šantažas. Tokie skirtumai stebimi liberalumu garsėjančioje ir geriausia savivaldybe gyventi paskelbtoje Klaipėdoje, kurios valdžios šturvalą sukinėja geriausias džiazuojantis Lietuvos meras. Tereikia tik palyginti Laisvojoje Ekonominėje Zonoje (LEZ) ir Šilutės plente esančioje Prekybos bazės teritorijoje veikiančių ūkio subjektų verslo sąlygas.

Klaipėdos LEZ veikiančioms įmonėms suteikiama didžiausia parama, joms nereikia vargti su detaliųjų planų derinimo procedūromis, investuotojų laukia už valstybės pinigus nutiesti keliai, požeminės komunikacijos, elektros tinklai ir kt. Be to, čia veikiančios įmonės nemoka žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių. Reikia priminit, kad nors ir valdo nedidelę dalį, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė vis tiek yra Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės akcininkė, o jos valdybos nariu yra ir minėtasis meras Vytautas Grubliauskas.

Pažvelkime, kaip skiriasi tos pačios Klaipėdos miesto savivaldybės požiūris į verslininkus, kurie valdo nekilnojamąjį turtą ir plėtoja verslą Šilutės plente 23, buvusios Prekybos bazės teritorijoje! Buvusios prekybos bazės teritorija, būdama strategiškai patrauklioje miesto vietoje, jau daugiau kaip dvidešimt metų yra smulkiojo bei vidutinio verslo vystymo zona, kurioje turi nuosavybę ar dirba per šimtas įmonių. „Čia, kaip ir Klaipėdos LEZ yra kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai, kurie papildo miesto biudžetą. Tačiau Savivaldybės dėmesio bei paramos nesulaukiame. O situacija nuolat tik blogėja: važiuojant per teritoriją laužomi darbuotojų ir įmonių automobiliai, verslas traukiasi iš pastatų, kurie griūva ir tampa asocialių asmenų prieglauda bei pavojingais gaisro šaltiniais“, – skundėsi verslininkų atstovė Aurelija Petkūnienė.

A.Petkūnienė sako, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba dar 2007 m. patvirtino detalųjį planą, pagal kurį teritorija buvo padalinta į atskirus sklypus prie kiekvieno nuosavybės objekto. Pagal plane numatytą  transporto schemą, buvo numatyta rekonstruoti sankryžas Šilutės plente – ties centriniu įvažiavimu į bazės teritoriją ir ties UAB „Klaipėdos duona“. Plane numatyta įvažiavimo kelius į buvusią prekybos bazės teritoriją apjungti vidine gatve. Tačiau ši gatvė pažymėta, einanti per privačios nuosavybės teise valdomus pastatus, o jų išpirkimo tvarka visiškai neaiški.

Praėjo beveik septyneri metai, o detalusis planas nėra pradėtas realizuoti. Dar daugiau, Klaipėdos miesto strateginiame plane netgi nėra numatyta lėšų jam įgyvendinti! Negana to, remiantis popieriniais detaliojo plano sprendimais, teritorija jau traktuojama kaip privati, o bazės teritorijoje nuosavybę turintys verslininkai verčiami per prievartą investuoti į valstybinę žemę, kurioje statybų veikla negalima.

Pasak A. Petkūnienės, verslininkai verčiami pasirašyti žemės nuomos sutartis, pagal kurias bus įpareigoti tvarkyti teritoriją, kuri šiuo metu yra valstybės nuosavybė. Be to, prievolė tvarkyti važiuojamąją dangą yra nenumatyta jokiame dokumente.

Pasak A. Petkūnienės, „sumokėti visą sumą už remontą verslininkai neturi finansinių galimybių. Be to, visos komunikacijos – elektros, kanalizacijos ir vandentiekio tinklai, kažkada buvo privatizuoti ir priklauso privačiam asmeniui. Šis ūkis visiškai nusidėvėjęs ir jį, mes esame verčiami atnaujinti už savo lėšas“. „Klaipėdos vandens“ vadovai tiesiai šviesiai rėžė, kad jų planuose bazės teritorijoje esančių tinklų renovacijos nėra“, – nusivylusi kalbėjo verslininkė.

Lilija Petraitienė
 
Klaipėdos miesto Tarybos narė
 
LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *