Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

K.Kvaraciejus: “Socialdemokratų dilema: būti ar nebūti?”

K.Kvaraciejus: “Socialdemokratų dilema: būti ar nebūti?”

Štai koks pirmojo socialdemokratų istorijoje tiesiogiai išrinkto pirmininko klausimas. Šiek tiek abstraktus, tačiau politinė retorika ir yra abstrakcijų menas. O štai vadyboje abstrakcijos nėra pats geriausias įrankis. Viena iš pagrindinių vadybos aksiomų skamba taip: „negali valdyti to, ko negali išmatuoti“. Tiesioginiai vadovo rinkimai buvo atvira akistata su realybe – „didžiausią“ Lietuvos partiją sudaro – 10.024 nariai. Ne 20 tūkstančių kaip kartais sakoma garsiai, bet 10 tūkstančių ir 24 nariai. Galima sakyti, kad balsuoti neprivalo visi nariai ir išvedžioti kitas pateisinamas priežastis, tačiau visi pateisinimai tebus faktinio skaičiaus 10.024 paklaidos ribos. Tiesioginiai rinkimai tai faktinis atspirties taškas, jį reikia vertinti ir neužsimiršti vėl grįžtant prie mistinių 20.000.

Antras tiesioginių rinkimų pokytis – tai atvirumas. Šimtametė organizacija pirmą kartą išdrįso būti atvira ir demokratiška. Atsiklausti kiekvieno nario ir atsižvelgti į daugumos išreikštą nuomonę. Organizacijoje vyko diskusijos, atsirado kibirkščiuojančios stovyklos „už“ ir „prieš“, kas rodo, kad organizacija turi potencialą. Šie du faktoriai buvo tarsi defibriliatoriaus elektros šokas privertęs vėl plakti širdį. To įkvėpta organizacija pradeda spręsti ir kitą svarbų klausimą: būti ar nebūti valdančiojoje koalicijoje?

Kalbant apie tai galima jausti kaip tvyro ore įtampa. Bičiuliai pakylėtomis emocijomis ir karštai plakančia širdimi daug kas sako „nebūti“! Šaltesnio proto bičiuliai ramiai klausia „kodėl?“ ir, deja, argumentų nesigirdi. Rugsėjo 13 dieną paskelbtame „Darbo opozicijoje“ plane teigiama, kad „svarbiausi Lietuvos socialdemokratų partijos tikslai šiuo metu yra tokie:

  1. Daryti įtaką politikos procesui;
  2. Iš naujo atrasti ryšį tarp partijos siūlymų ir visuomenės lūkesčių.

O šie tikslai gali būti pasiekti atsisakius dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje, kurioje Lietuvos socialdemokratų partijos įtaka labai menka, bei pasirinkus konstruktyvios opozicijos vaidmenį.“ Taigi iš karto kyla klausimai: Ar tikrai? Kodėl manoma, kad buvimas mažumoje leis daryti didesnę įtaką politikos procesui? Kaip galima daryti didesnę įtaką politiniams procesams, atsisakius įrankių, kuriais galima naudotis būnant daugumoje? O kaip ir kokiais matmenimis išmatuoti įtaką politikos procesams? Deja, į šiuos klausimus atsakymas yra tik vienas: „esama dauguma mūsų negirdi“. Bičiuliai, tai ne argumentas! Galbūt mes kalbame ne taip, kad mus girdėtų? Galbūt reikia pakeisti taktiką, metodiką, bet išeiti tik todėl, kad „mūsų negirdi“ yra emocinis argumentas. Lengva kalbėti apie pasitraukimą iš koalicijos, kai tavęs joje nėra.

Antruoju tikslu siekiama „iš naujo atrasti ryšį su rinkėjais“ ir „perkrauti“ santykius su visuomene. Skamba intriguojančiai, bet… Tame pačiame plane yra remiamasi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Ainės Ramonaitės tyrimais, kuriuose teigiama, kad tik 12 procentų apklaustųjų niekada nebalsuotų už LSDP! Tai reiškia, kad potencialus rinkėjų laukas yra 88 proc.! Taip pat atsižvelkime į tai, kad LVŽS, TT ir DP „surenka“ būtent centro ir kairių pažiūrų rinkėjų balsus. Šia prasme LSDP yra tiesiogiai ir įžūliai apiplėšinėjami LVŽS, TT ir DP! Kodėl LSDP ištisus penkiolika metų leidžiasi apiplėšinėjami neatsakysiu, tačiau manau, kad atėjo laikas tai baigti. Manau, kad reikia ne „perkrauti“ santykius su rinkėjais, o tiesiog neleisti savęs apiplėšinėti ir LSDP sąskaita gyvuoti kitoms partijoms. Paradoksalu, tačiau tai yra pats lengviausias darbas: reikia tiesiog laikytis priešrinkiminės programos. Šia dalimi LSDP programa „Solidari ir laiminga visuomenė“ ir vadinamasis „Palucko planas“ iš esmės dera.

„Sėkmės receptas“ yra užkoduotas profesorės Ainės Ramonaitės išvadoje, kadLietuvos socialdemokratų partija turi įdėti daugiau pastangų, jei nori būti vertinama geriau.“ Tiesiog įdėti daugiau pastangų laikantis priešrinkiminės programos ir nuolat apie tai komunikuoti su rinkėjais.

Reziumuodamas savo mintis noriu pabrėžti, kad tiesioginių partijos pirmininko rinkimų ir skyrių įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą yra didelis žingsnis link pažangios ir atviros demokratijos. Tačiau, siekiant realios įtakos politikos procesams, reikia visų pirma atsigręžti į Lietuvos žmones, kuriuos mes vadiname rinkėjais, nors jie visų pirma yra žmonės.  Mes privalome griežtai laikytis rinkėjams duotų pažadų bei savivaldos ir LR Seimo rinkimuose deklaruotų rinkiminių programų, kiekvieno skyriaus lygmenyje tiksliai įvertinti, kiek procentų programoje keltų tikslų pasiekta ir dėl kokių priežasčių programinių tikslų nebuvo pasiekta. Tik tada, kai baigsis daugybės pažadų dalijimas, prasidės atviras įvykdytų ir neįvykdytų pažadų deklaravimas, – mes susigrąžinsime žmonių tikėjimą tikrąja kairiąja partija. Ir tai paprastas darbas, tiesiog reikia įdėti šiek tiek pastangų: suskaičiuoti, ką mes žadėjome ir ką padarėme. Matydami ir pripažindami, ką žadėjome ir ką padarėme, atrasime sprendimus kaip laimėti rinkimus.

Nuoširdžiai tikiu, kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose socialdemokratai pasirodys geriau ir toliau darys įtaką šalies politiniams procesams.  Išėjimas iš koalicijos yra labai ambicingas Gintauto žingsnis, galbūt nebuvimas koalicijoje yra privalumas, stebint situaciją šiek tiek iš šalies, tačiau visgi išlieka klausimas, kas jeigu šis ne? Jeigu planas nepasiteisins? Gerbiamas pirmininke, ar, nepasiteisinus šiai drąsiai iniciatyvai, prisiimsi atsakomybę? Ar išsaugosi garbę atlikdamas seppuku?

Kęstutis Kvaraciejus

LSDP Klaipėdos skyriaus prezidiumo narys

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *