Lietuvos socialdemokratų partija, Klaipėdos skyrius

STRUKTŪRA KITAIP

Zydrune — Mon, 06 Feb 2012 13:08:41 +0000

Dauguma perskaičiusių šį tekstą, galbūt pasakys (ar pagalvos), jog tai tik tuščios fantazijos, atitrūkusios nuo realybės. Bet nenuvertinkim fantastikos ir pasakų žanro kūrėjų, - daugumą jų minčių vaisių, kiekvienas iš mūsų, naudojame jau šiandien, net nesusimąstydami, jog kadaise tai tebuvo vien gražūs paistalai…

Be to, nebūtina viską ką čia parašiau suprasti tiesmukai, - kiekviena nors kiek rimtesnė pasaka yra nevienareikšmė. O paaiškinimų kiekis ir lygmuo priklauso nuo skaitovo išprusimo (arba sugedimo) lygio.

Bet pagaliau eikim prie reikalo.

Informacija kinta, priklausomai nuo mūsų požiūrio taško (arba, – kiekviena moneta turi bent dvi puses)?

Kaip manot, ar atsirastų daug žmonių, galinčių paprieštarauti minčiai, kad tai kas gražu, arba tai, kas patraukliai pateikiama, įgauna kitokią, mums visiems labiau priimtiną formą, prasmę? Tiesiog, patraukliai pateikiant materialų ar netgi nematerialų dalyką, jis tampa labiau geidžiamu, mums priimtinu objektu, o kai kalbama apie asmenis – ir subjektu. Ne visada tai būna tikra. Viešųjų ryšių sferos profesionalai tą netikrumo aureolę įvardina kaip įvaizdį ar keistokai – “piarą”. Ar ta informacijos sklaida vyksta mūsų labui, ar siekiant mumis pasinaudoti, sprendžiame kiekvienas asmeniškai. Tas mūsų „apsisprendimas“ priklauso nuo mūsų patyrimo vertinant mums “patiektą” informaciją ir atitinkamai reaguojant į ją. Dar nuo to, kokį tas mums pateikiamas objektas ar subjektas jau turi suformavęs įvaizdį, tuo pačiu ir visuomenės nuomonę. Čia labai svarbus pateikiančių asmenų profesionalumas bei mūsų budrumas ir patyrimas šiuose subtiliuose reikaluose.

Bet, nepriklausomai nuo visų niuansų, mūsų vertinimai daiktų, asmenų ar reiškinių atžvilgiu gali kisti. Ir jie kinta, priklausomai nuo to, kokia informacija mes domimės, nuo to, kokios „tiesos“ mums kryptingai pateikiamos arba kas tendencingai nutylima.

LSDP struktūra gali kisti nuo mūsų požiūrio?

Šį kartą, norėčiau pamėginti atkreipti jūsų dėmesį į LSDP partinę struktūrą iš truputį, tikiuosi, netikėtos pusės. Mano tikslas nėra jus apgauti nei mažiau, nei daugiau. Ir apskritai, mano tikslas nėra apgauti.

Tiesiog pamėginkime suteikti LSDP struktūrai, kurios nariu aš irgi esu, truputį šiltesnę, šiek tiek neįprastą formą. Ir tai galime padaryti nesukurdami nieko naujo, o tik pasinaudodami jau esamais simboliais, suteikdami jiems individualų paaiškinimą. Gal būt, kai kurios detalės, formuluotės jums jau pasirodys kažkur girdėtos ar matytos. Tai tiesiog kai kurių partijos bičiulių minčių tęsinys, išplėtojimas. Šiuo atveju tikslas ne originalumas, o jaukumas, patrauklumas, netgi tam tikra prasme aiškumas. Daugumai žmonių jausminės asociacijos yra labiau artimos, priimtinos nei sausa logikos ar skaičių bei sekų kalba.

Taigi, kalbėčiau apie LSDP simbolio – raudonos rožės kaip savotiškos struktūrinės schemos panaudojimą . Rožės, kaip pagrindinio elemento akcentavimą , tuo pat metu paaiškinančio partijos sandarą, susiejančią jos narius – įvairius žmones bei visuomenę, konkrečius jos piliečius į vieną bendrą darnią visumą. Kaip ir dera pagal LSDP partijos pobūdį – modernios organizacijos, kuriančios gerovės visuomenės modelį.

Kiekviena struktūra, netgi kiekvienas individas, privalo turėti pagrindą, po savimi, kaip sakoma „po kojomis“ ant kurio jis ne tik stovi, bet šio pagrindo dėka įgyja stabilią atramą, semiasi energijos, jėgų. Kaip pagrindas augalui – rožei yra žemė, taip pagrindas LSDP partijai, jos gretose vieningiems individams, yra visuomenė. Ir ta Lietuvos visuomenė, jos piliečiai, mūsų bendrapartiečiai yra pagrindas, terpė iš kurios išdygsta, išauga ir suveši tiek daugumos gerove besirūpinančios organizacijos, tiek ir siekiančios visiškai kitų tikslų. Nuo individų, kaip ir augalui, nuo pavyzdžiui, dirvos, kurioje jis tarpsta (arba skursta) kokybės, sudėties, priklauso kokį jis žiedą išskleis, koks kvapnus tas žiedas bus ir kiek ilgai nevystantis. Kiekvienas dirvos grumstelis visumoje, lemia jos derlingumą.

Nori rožių, o sėji rugiagėles?

Įsivaizduokit, kas nutiks, jei savo rožyne jūs neatsargiai mestelsit dirvon vieną - kitą saujelę nuodingų pavydo smirdalų, žiupsnelį netolerancijos užkrato ar paliesit šlakeliu apkalbų deguto, pažersit gelsvai-melsvų rugiagėlių (ir tokių būna) sėmenų, o gal patręšit pašvinkusiais bio-nedegraduojančiais konservais. Kokio gi jūs tikėsitės rožių žydėjimo?

Taip ir su mūsų organizacija – LSDP, kiekvienas jos narys lemia, su kokiu „žiedynu“ mes pasirodysime visuomenei. Mes patys, būdami šios organizacijos nariais, lemiame kas gi bus tas pagrindas mūsų rožynui. Lemiame priimdami naujus narius, toleruodami bičiulių veiksmus, nederančius su LSDP vertybėmis. Norėdami gražaus žydėjimo, turime jausti atsakomybę ir atitinkamai elgtis. Netgi smulkmenose stengtis žiūrėti perspektyvon, pasistengti įvertinti, kokį rezultatą duos vienoks ar kitoks mūsų pasirinkimas. Ir ar nesuvešės mūsų darželyje ne rožės, o pavyzdžiui, „gražuolės“ rugiagėlės.

Dėl skonio nesiginčijama. Bet, gal pritarsit, jog tie, kam gražu rugiagėlės, turėtų paieškoti kitų vietų sėjai, gi nebūtina rugiagėlių sėklų žarstyti - barstyti ten, kur bičiulišku susitarimu puoselėjamos rožės.

Taigi, - pagrindas, tinkama atrama, gruntas yra svarbu ne tik auginant rožes, bet ir platesne prasme. Ir nuo to, kaip atidžiai, nuoširdžiai mes puoselėjame savo sodinukus, priklauso rezultatas. Ir ne tik kalbant apie, kad ir pačias gražiausias, kvapniausiais rožes. Tai liečia ir mūsų organizaciją. Ką pasodinsim, įskiepysim, kaip prižiūrėsim, tą ir turėsim. Sodindami egzotinius kaktusus ar puoselėdami citrinus, vargu ar kada sulauksime gražaus rožyno žydėjimo. Ar aš labai klystu ?

Kaip atskirti, - rožę puosėlėji, ar kaktusą?

Kiekvienas augalas, ar tai rožė, ar kaktusas, turi savo šaknų sistemą. Vidutinio dydžio kaktusas iš prigimties tam tikra prasme magnatas, jis pritvinkęs syvų, - laiko visas jam reikalingas atsargas savyje. Jas sukaupė - užgniaužė savyje jam sėkmingu perteklinės drėgmės laikotarpiu, todėl jam patikima šaknų sistema nebūtina, užtenka atramos minimumo. Tokio, kad stirpresnis vėjas nenupūstų. Kaktusas pagrindinius išteklius turi savyje. O rožei, norint sužydėti nevienadieniais žiedais, būtina sveika ir plačiai išsikerojusi šaknis, tiesiog visa šaknų sistema. Taip ir mūsų organizacijai reikalingas didelis, platus vienas kitą, o tuo pat metu ir visą partiją, palaikantis patikimų ir ištikimų realių - tikrai esančių bičiulių skaičius. Šaknys, maitinančios organizaciją visomis prasmėmis, tai visi jos nariai. Kai šaknys stiprios, vieningos tai ir augalas bus tvirtas ir ilgaamžis. Lygiai taip pat ir mūsų organizacija.

Kitas ypatingai svarbus, kad ir grakščios rožės, organas jei jį galima taip įvardinti, yra stiebas. Tai kaip žmogui stuburas. Stiebas, o ilgamečiams augalams - rožėms, gal net kamienas, leidžia stiebtis aukštyn į saulę, dar labiau suvešėti ir išskleisti puošnų žiedyną. Tokį, kurio nereiktų gėdytis, o būtų galima didžiuotis, gėrėtis ir kitiems parodyti. Netgi pasigirti, kad prisidėjome prie jo brandos.

Todėl organizacijai, siejančiai save, bent simboline prasme, su augalu – rože, tiesiog privalu turėti tvirtą, atsparų vėtroms stiebą – stuburą. Ir netgi su spygliais – ne vien tik įvairiakrypčiai vėjai ją kėsinasi pasiūbuoti, atsirastų ne vienas norintis, apturėti šį trofėjų kokios tai, gal ir visai realiai egzistuojančios korporacijos suvenyrų lentynėlėje.

Stiebas mūsų organizacijai reikalingas tiesus, nepažeistas vėžinių auglių , neišvagotas kiaurymių ir drevių. Ir čia kiekvienas iš mūsų galime daryti teigiamą įtaką savo dalyvavimu, savo atsakingu nuomonės reiškimu, užkirsti kelią mūsų organizacijos stiebo – aktyvo susilpnėjimui, netinkamų individų – vėžinių ląstelių atsiradimui jame. Ir spyglių tame stiebe – mūsų organizacijos aktyve nereikėtų bijoti, tik svarbu kad jie būtų teisingai orientuoti, ne piktavališkai į partijos bičiulius, o išorėn, - link besikėsinančių į mūsų vertybes (ne vien tik materialine prasme). Mūsų organizacijos stiebą galima būtų įsivaizduoti kaip ideologiškai tvirčiausius jos narius, asmenines nuostatas grindžiančius savo nepriekaištinga reputacija, veikiančius be didelių emocijų, bet su deramu tvirtumu.

Kam reikalingas rožei lapų vainikas, ir kokį jo ne vien tik simbolinį, atitikmenį galime rasti tarp mūsų organizacijos narių? Lapai augalui, tai dar vienas gyvybiškai svarbus organas. Jų dėka augalas priima saulės spindulių teikiamą energiją, pakeičia jį pasiekiančias medžiagas taip, kad šios padėtų jam ne tik augti, bet ir vešėti. Mūsų – rožės ženklo organizacijoje, lapų vainiko vaidmuo tektų jos aktyvui. Tai tiems žmonėms, kurie stiebiasi į saulę, tuo pačiu nebodami stipraus vėjo, kartkartėmis ūžtelinčio iš kokios nors pavartės. Tie žmonės, palaikomi idėjinių vadų, mūsų stiebo – stuburo kaip tankus lapų vainikas savo aktyvumo ir drąsos dėka yra matomi visuomenėje. Jų pastangomis, jų dėka ir organizacijos stiebas tampa puošniu.

O kad rožė sužydėtų, kad pastangos būtų vainikuotos nuostabiu rezultatu, reikalinga visų mūsų pastangų visuma, - darnus daugumos ėjimas kasdien ta pačia kryptimi, tegu ir nedideliais žingsneliais.

Negi ir tave gali pradžiuginti rožės žiedas?

Stebėkit rožę, - jos žiedas formuojasi ne vieną dieną. Rožė auga negreitai. Bet jei tinkamai ją prižiūrėsim, rūpinsimės, rožė mus nustebins puošniais žiedais. Žiedais mus džiugins, jai bus galima gėrėtis, parodyti artimiesiems, draugams, visuomenei, neraudonuojant, nesibaiminant ir neslepiant savo priklausymo organizacijai, išauginusiai juos.

O mūsų organizacijoje tas rožės žiedyno atitikmuo – tai asmenybės, kurias mes pristatome visuomenei, rinkėjams kaip mūsų atstovus, kandidatus atstovauti visuomenės, o tuo pat metu ir kiekvieno iš mūsų interesams.

Manau, jog kiekvieno nuoširdžiai, nesavanaudiškai atliekamo darbo rezultatas gali pradžiuginti. Ne tik gali, bet ir turi, ir pradžiugins, ypač todėl, kad rezultatu džiaugsiesi ne vienas. Ir čia ne tiek svarbu, auginsi, puoselėsi gyvą gėlę, ar užsiimsi tau bei tave supantiems ir tave vertinantiems bei palaikantiems žmonėms svarbia, vienokį ar kitokį grožį kuriancia, o ne griaunančia veikla. Kiekvienas žmogus, pirmiausia yra kūrėjas, tik kartais reikia sąlygų atsiskleisti kūrybinėms galioms…

Tiems kas perskaitė iki pabaigos, - sėkmės kūryboje, ir nesvarbu kokia tai bebūtų sfera.

LSDP Klaipėdos skyriaus narys

Dinas Kačinskas

VISŲ KLAIPĖDIEČIŲ DĖMESIUI! Susitikti kviečia LR Seimo narė Irena ŠIAULIENĖ

Zydrune — Thu, 02 Feb 2012 12:37:53 +0000

Š.m. vasario 06 d. (pirmadienį) 10.00 - 12.00 val. susitikinėsiu su Klaipėdos rinkėjais LSDP Klaipėdos skyriaus būstinėje (Herkaus Manto 40a).

Irena ŠIAULIENĖ, tik Jūsų Seimo narė

***

Visais klausimais galite kreiptis ir į mano padėjėją Liliją PETRAITIENĘ:

Tel./faks.: 8 (46) 31 51 09

Tel.: 8 (699) 79 142

info@lsdpklaipeda.lt

SOCIALDEMOKRATŲ DIENA KLAIPĖDOJE

Zydrune — Fri, 27 Jan 2012 11:41:24 +0000

Socialdemokratų diena Klaipėdoje prasidėjo nuo ankstyvo ryto. Jau 10 valandą LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius, LR Seimo nariai Irena Šiaulienė, Juozas Olekas ir LSDP Klaipėdos skyriaus vadovybė skubėjo į susitikimą su Klaipėdos m. savivaldybės meru Vytautu Grubliausku.

Apsilankymo metu socialdemokratų frakcijos LR Seime narius labiausiai domino tokios miesto problemos, kaip Klaipėdos miesto valdžios pozicija dėl suskystintų gamtinių dujų ( SGD ) terminalo statybos, kada bus baigti Dramos teatro rekonstrukcijos darbai, kur Klaipėdoje bus statomas valstybinis muzikinis teatras ir kitos svarbiausios ir opiausios Klaipėdos miesto problemos.

Žinoma, socialdemokratų vizitas pas miesto merą sulaukė ir nemažo žurnalistų susidomėjimo.

Dienos metu LR Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Juozas Olekas, Irena Šiaulienė, LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė, Klaipėdos m. savivaldybės vicemeras, LSDP Klaipėdos skyriaus tarybos narys Vytautas Čepas bei LSDP Klaipėdos skyriaus tarybos narys Aloyzas Každailevičius dalyvavo susitikime su Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro ir miesto kultūros darbuotojų bendruomene.

Susitikime LR Seimo nariai kalbėjo apie kultūros politiką Lietuvoje, kuri nėra vieninga, jaučiamas akivaizdus kultūros prioritetų ir finansavimo neatitikimas.

Muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys išreiškė ne tik savo, bet ir visos teatro kultūrinės bendruomenės nusivylimą, kad Klaipėdos muzikinis teatras nesulaukia tiek miesto savivaldybės, tiek valstybės tinkamo dėmesio ir nėra išnaudojamas visas jo potencialas. Klaipėdos muzikinis teatras yra svarbus ne tik Klaipėdos, bet ir viso Vakarų regiono kultūros objektas, nes Vakarų regione tokio unikalaus kultūrinio objekto nėra, tvirtino Ramūnas Kaubrys.

Dramos ir Muzikinio teatro bendruomenę kamuoja tokios problemos kaip kūrybinių darbuotojų atestavimas ir darbo užmokesčio santykis. Be abejo, prioritetiniu išlieka klausimas ir naujo Muzikinio teatro statyba, nes jau seniai kultūros darbuotojai dirba avarinėmis sąlygomis, renginiai vyksta apleistoje salėje, apskritai, nyksta intelektuali kultūra.

Susitikime pasisakęs Klaipėdos dramos teatro direktorius Gediminas Pranckūnas akcentavo tai, kad būtina laiku užbaigti Dramos teatro rekonstrukciją, nes kolektyvas yra tarsi “benamiai”, spektakliai vyksta skirtingose salėse. Tai trukdo visam kūrybiniam procesui.

Baigiamąjį žodį tarusi LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė, Klaipėdos m. savivaldybės tarybos narė Lilija Petraitienė socialdemokratų partijos vardu žadėjo, kad pasistengs, jog Klaipėdos muzikinio teatro statybos projektas būtų įtrauktas į 2012-2016 m. LSDP rinkimų programą, o socialdemokratų frakcijos LR Seime nariai – į svarbiausius valstybės strateginius planus.

Socialdemokratų dienos programa buvo labai įtempta ir turininga. LSDP Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko ir su Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“, UAB Jūrų krovinių kompanijos BEGA vadovais ir administracija. Įmonės vadovai pasidžiaugė pasiektais rezultatais, pristatė ambicingus ateities verslo plėtros planus.

LR Seimo nariai Juozas Olekas, Irena Šiaulienė ir LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė susitiko su „Žaliakalnio“ gimnazijos moksleiviais ir pedagogais. Juozas Olekas ir Irena Šiaulienė pristatė pagrindines socialdemokratų partijos programines nuostatas švietimo ir mokslo, jaunimo politikos klausimais.

Skyriaus pirmininkė, miesto savivaldybės tarybos narė Lilija Petraitienė kalbėjo apie darbą savivaldybės taryboje, apie miesto biudžeto svarstymą , ugdymo programos miesto švietimo įstaigose finansavimą. Įvyko įdomi diskusija, gimnazistai klausė Seimo narių tai kas jiems aktualu: kokia valstybės politika dėl privalomos karinės tarnybos, kodėl nėra atliekamas monitoringas, kokios specialybės yra reikalingos darbo rinkai, kokių yra perteklius, tai leistų geriau orientuoti moksleivius. Susirinkusieji domėjosi pakeitimais rengiant vairuotojų kursus ir laikant vairuotojų egzaminus. Savivaldybės tarybos narė Lilija Petraitienė sulaukė klausimų apie aplinkosaugos problemas mieste, ypač jo pietinėje dalyje.

Gimnazijos direktorius Vitalijus Jakobčiukas svečiams surengė ekskursiją po mokykloje įkurtą unikalų anglų rašytojo, vieno žymiausio dramaturgo Viljamo Šekspyro muziejų. Įspūdį paliko surinkta medžiaga: spektaklių anonsai, reklamos, bukletai, knygos, dramų personažai –lėlės. Muziejui medžiagą renka visa mokyklos bendruomenė, palaikomi ryšiai ir su V.Šekspyro gerbėjais, jo tėvynainiais. Irena Šiaulienė paliko įrašą muziejaus svečių knygoje. Gimnazijos bendruomenė didžiuojasi ir dar vienu muziejumi skirtu Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto istorijai.

Susipažinti su sparčiai kylančia cerkve Statybininkų prospekte pakvietė Klaipėdos miesto Sentikių religine bendruomenė. Praėjusių metų birželio 21 dieną buvo pašventinti pradėtos statyti sentikių cerkvės pamatai. Į šią sentikių bendruomenei ypatingą šventę buvo pakviesti LR Seimo nariai Juozas Olekas, Irena Šiaulienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Lilija Petraitienė.

Klaipėdos socialdemokratus su sentikių bendruomene sieja ilgametė draugystė , kurios užuomazgos prasidėjo prieš dešimt metų, kai Seimo narė Irena Šiauliene pradėjo globoti bendriją „Suvalkija“. Bendrijos nariai yra Lietuvos sentikiai, perkelti iš Lenkijos Suvalkų į Lietuvą pagal 1941.01.10 Ribentropo – Molotovo paktą „Dėl gyventojų mainų”.

Prieš vykdami į pagrindinį vakaro susitikimą visi LSDP dienos dalyviai apsilankė ir prekybos centre BIG , kur susitiko su tautodailininkų asociacija „Saulėtaka“. Socialdemokratų partijos pirmininkui Algirdui Butkevičiui asociacijos vadovė Ingrida Kuzminskienė įteikė pačių iškeptą duoną, svečius vaišino pyragais, pasidalijo ir bėdomis su kuriomis jie susiduria. Svečiai įsigijo originalių tautodailės dirbinių ir namiškiams įvairių skanumynų.

LSDP Dienos Klaipėdoje pagrindinis akcentas buvo Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus, socialdemokratų frakcijos LR Seime narių Juozo Olekos ir Irenos Šiaulienės bei LSDP Klaipėdos skyriaus vadovybės susitikimas su Klaipėdos miesto visuomene bei LSDP Klaipėdos skyriaus bičiuliais Maksimo Gorkio pagrindinėje mokykloje. Miestiečiams buvo pristatyti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų projektai, kurių užsakovai - valstybės valdoma AB “Klaipėdos nafta”, pranešėjas UAB “Sweco Lietuva” viceprezidentas Aidas Vaišnoras, ir koncernas „Achemos grupė“, pranešėjas - SGD darbo grupės pirmininkas Algis Latakas.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba Klaipėdoje svarbiausia aktualija ir Lietuvai, ir klaipėdiečiams. Tad į susitikimą gausiai susirinkę klaipėdiečiai atidžiai klausėsi abiejų pranešėjų. Jie susilaukė begalės miestiečių klausimų ir susitikimas užtruko neįprastai ilgai. Niekas neskubėjo išeiti, kiekvienas norėjo paklausti ir išgirsti atsakymą į jam rūpimą klausimą.

Klaipėdiečiai akcentavo, kad pristatant suskystintų gamtinių dujų terminalų projektus pasigendama šių terminalų poveikio žmonių sveikatai gilesnės analizės. Klaipėdos gyventojams susirūpinimą kelia tokie klausimai : terminalų veiklos poveikis sveikatai, aplinkai, gamtinių dujų kaina, avarijų tikimybė. Jūrininkų profesinės sąjungos pirmininkas Petras Bekėža akcentavo, kad pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą bus ribojama kitų Klaipėdos uoste esančių jūrinių kompanijų veikla, Smeltės kvartalo gyventojai išreiškė susirūpinimą dėl jų nekilnojamojo turto vertės smukimo. Žmonės kilo ir kalbėjo kas juos neramina ir gąsdina dėl būsimo terminalo statybos.

Baigiamąjį žodį diskusijoje tarė LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuriam, pirmiausia, keista, kad mūsų mažoje valstybėje nesutariama dėl vieno SGD terminalo statymo ir dėl pačių procedūrų, kurios uždelstos, tačiau būtinos atlikti norint statyti tokį svarbų strateginį objektą kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas. Algirdo Butkevičiaus nuomone geriausiu atveju SGD terminalas Lietuvoje gali būti pastatytas tik 2016 –ais metais. Praleistas ir laikas dėl išorinio uosto plėtros, kas dabar palengvintų šią užduotį. Socialdemokratų partijos pirmininko nuomone saugiausias variantas klaipėdiečiams būtų SGD terminalo statyba Butingėje.

LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė

Lilija Petraitienė

BILIARDO TURNYRAS – Kviečia LSDJS Klaipėdos skyrius ir LSDP Klaipėdos skyriaus AVANGARDO grupė

Zydrune — Fri, 27 Jan 2012 09:46:12 +0000

Klaipėdos Jaunieji socialdemokratai kviečia visus sudalyvauti biliardo turnyre:). Vasario 3 diena - turnyro atidarymas, kurio metu galėsite pasitreniruoti, pasimokyti žaidimo gudrybių bei susipažinti su kitais dalyviais.

Vieta: LSDJS Būstinė, Taikos pr. 39 (3 aukštas), Klaipėda

Startinis mokesti 3 Lt .

PROGRAMA

1. Renginio pradžia 19.00

2. Turnyro pristatymas

3. Biliardo pamokėlės (video medžiaga) 19.20

4. Bandomosios varžybos (puiki galimybė pasitreniruoti ir pamatyti, kokie bus Jūsų konkurentai) 19.20-19.40

5. Mišrios biliardo varžybos 20.00-21.00

Kol vyks varžybos likusieji dalyviai galės sudalyvauti Smiginio ir šachmatų varžybose:)

6. Apdovanojimai 21.00

Registruotis galite nr: 865916969
arba elektroniniu paštu : vytautas.sirusas@gmail.com

Kas įžiebs šviesą tunelio gale?

Zydrune — Thu, 26 Jan 2012 09:51:32 +0000

Jau seniai sudegė dar viena žvakė ant Kūčių stalo, primindama, jog daugiau nei du dešimtmečius džiaugiamės sava valstybe, trispalve ir laisve.

Žibėjo kandeliabrai Kūčių vakarą ir prabangiuose „naujųjų lietuvių“ rūmuose, ir vienišos žvakės varganose trobelėse, žvakės, bandžiusios sušildyti nuo praradimų randuotas širdis, savo skleidžiama šviesa mėginusios įžiebti gyvenimo geismą prigesusiose akyse, žiūrinčiose į tuščias vietas prie Kūčių stalo. Tose akyse vis dar gyvas laukimas savųjų, išplaukusių, išskridusių, išėjusių pėsčiomis.

Privatizavo partijas ir valstybę

Vakarais kaimo žmogus viltingai žvelgia į šventųjų paveikslus ant sienos, maldaudamas, kad šie apsaugotų nuo piktadario rankos, nes valdžia to padaryti nesugeba. Maldaudamas šventųjų malonės, atsargumo dėlei vienkiemyje gyvenantis žmogus dedasi prie lovos kirvį. Tokia realybė – lyg savotiškas kino filmo „Niekas nenorėjo mirti“ aidas po šešių dešimtmečių. Bet karo juk nebuvo, nebuvo trėmimų, jaunimas lyg ir savo noru jaunystės metus pardavinėja Airijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir daug kur kitur.

Kas atsitiko, kad Lietuvoje liko tuščios vietos prie Kūčių stalo, kad kaimo žmogus naktį krūpčioja nuo šuns lojimo? Kas atsitiko, kad Lietuvoje atsirado toks pakantumas skurdui, melui, korupcijai, žmogaus žeminimui? Šiandien kasdien sklinda panašios naujienos: vieni politikai išeina, kiti ateina, bet šviesos tunelio gale nėra kam uždegti. Visi politinių partijų atėjimai ir išėjimai baigiasi tuo pačiu: naujais mokesčiais, naujomis valdžios žmonių aferomis, vagystėmis, amoralumu, įstatymų nesilaikymu, bankų griūtimis, pensininkų pasmerkimu, kad jie dar gyvi ir savo dalies reikalauja. Žmonės su nerimu laukia, kokie nauji mokesčiai pasibels. Nenumaldomai auga valdžios savivalė, o mūsų, piliečių, kaltė, kad neišmokome valdžios savivalės pažaboti, nes kol tauta džiaugėsi išsiilgta laisve ir atgauta trispalve, grupės žmonių ne tik privatizavo politines partijas, bet ir valstybę.

Prieš įstatymą lygūs tik šunys

Mokesčius tiems, kurie dar liko Lietuvoje, šiandien gali įvesti beveik visi, kas netingi. Nepriklausomybės pradžioje mokesčių „tvarką“ įvedinėjo vadinamieji reketininkai, jie už „stogą“ versdavo verslininkus mokėti nusikalstamoms grupuotėms. Reketininkų era lyg ir baigėsi, tačiau dalį jų funkcijų perėmė valstybė ir savivaldybės. Naujų mokesčių įvedimo srityje vyksta savotiškos lenktynės. Kol centrinė valdžia svarstė dėl karvių išmetamų dujų mokesčio įvedimo, Klaipėdos rajono savivaldybė juos aplenkė. Ji kaimo žmonėms įvedė kačių ir šunų mokesčius ir dabar grasina sankcijomis už vengimą mokėti. Kaimo gyventojai tai supranta vienareikšmiai – kaip vietinės valdžios ir banditų suokalbį. Apie neprašytą naktinį svečią, besiartinantį prie sodybos, praneša sargas šuo, pažadina gynybai vienkiemiuose gyvenančius žmones, dažnai padeda ir apsiginti nuo plėšikų. Kates, matyt, apmokestino dėl kompanijos, o gal todėl, jog būtų galima įrodyti, kad Lietuvoje visi prieš įstatymą yra lygūs. Toliau – dar gražiau: skelbiama, kad už tuos surinktus pinigus Priekulėje ir Gargžduose bus įrengtos šunų pasivaikščiojimo aikštelės. Nepavyko išsiaiškinti viena: ar kaimo žmonės turės privalomai savo šunis į tas aikšteles vežti pasivaikščioti, ar tai bus skirta tik šių miestų šunims-intelektualams. O jei atsiras koks nors „nelegalas“, už kurį nebus sumokėta, po kaimus važinės pragaro mašinos, tuos vargšus gaudys ir utilizuos. Matyt, ta mašina važinės nekviesta ir atvyks žymiai greičiau nei medicininė pagalba pas ligonį.

Emigruos dėl sekso mokesčio?

Nesuprantamų mokesčių jau neįmanoma nei suskaičiuoti, nei prognozuoti. Turi miesto bute gamtines dujas, už jas tvarkingai moki, bet moki ir už tai, kad turi. Moki už sunaudotą elektros energiją, bet moki ir už tai, kad turi įvadą. Kažkas sumanė, apmokestino, niekam nė motais. Neieškok, teisybės nesurasi, nes gyventojų apmokestinimo niekas nekontroliuoja, įsigali legalus, nebaudžiamas reketas, siejamas su valstybės vardu. Dabar kaimo žmonės baiminasi, kad bus įvestas vištų mokestis, o jaunimas baiminasi dėl galimo sekso mokesčio. Pritaisys skaitiklius, ir baigsis net tie nemokami malonumai pagal susitarimą. Spaudoje vis tenka skaityti apie žmones, iš kurių sukčiai išvilioja tūkstančius litų anūkų ar vaikų „gelbėjimui“. Kodėl piliečiai taip keistai elgiasi, kai kada įdavę pinigų anūko „išgelbėjimui“, o tik paskui prisiminę, kad anūkų apskritai neturi? Gyventojai priėmė korupciją kaip kasdienį reiškinį ir daugelį dalykų net nebando spręsti valstybės institucijose, iš karto ieško tarpininkų, galinčių papirkti. Žmonės prarado pasitikėjimą valstybe. Susiformavo nuostata, kad valstybė neišvengiamai apgaus, jei dar ir gali kas nors padėti, tai tik privatus asmuo už „prieinamą“ kainą. Neteisybės atvejų – šimtai: žemes atgavo „svieto“ perėjūnai, o ne teisėti savininkai, keleriems metams pensijas sumažino, o iš dirbančių pensininkų beveik visiškai atėmė, kai tuo pat metu valdininkų atlyginimai augo ir auga nesuvokiamomis sumomis. Cinizmas piliečių atžvilgiu išplito neregėtu mastu. Vyriausybė, artėjant rinkimams, pažada grąžinti pensijas, o ministras ragina už tokį „kilnų“ žygdarbį dėkoti „partijai ir vyriausybei“. Ar galima dar labiau pasityčioti iš žmonių? Valdžia nė žodžiu neužsimena, kaip bus su tais pinigais, kuriuos atėmė, net Prezidentė pirštu grūmojo, kad neleis skriausti. Ir nieko, tas ministras, ciniškai pasityčiojęs iš žmonių, ir toliau „sėkmingai“ darbuojasi. Kaip ir tas parlamentaras, bandęs rojaus vaisių paragauti mainais į valstybės tarnybą ir kelionę „pabandymui“ žaviai žaliaakei. Vieną dieną atsakingi pareigūnai aiškina apie „Snoro“ patikimumą, bet jau kitą tas pats bankas nutraukia veiklą, bankrutuoja, o politikų, galbūt neteisėtai pasinaudojusių jau bankrutavusio banko paslaugomis, veiksmai paskelbiami valstybės paslaptimi. Vykdant valstybės valdžios funkcijas, greta sąžiningų žmonių dalyvauja ir politiniai šarlatanai, ir kriminaliniai nusikaltėliai, ir amoraliai besielgiantys pareigūnai ar politikai. Nėra priemonių jiems eliminuoti, nes ne be jų pačių pastangų buvo sukurta įstatymų bazė, kuri yra palankesnė nusikaltėlių pasauliui, o ne sąžiningam piliečiui. Jei nusikaltėlių statytiniai, esantys valdžios olimpe, gali net Konstitucinį Teismą išvadinti chunta, tai tenka tik įsivaizduoti, kokį spaudimą turi atlaikyti teisėsaugos institucijos. Išeitis viena – reikia deprivatizuoti valstybę, o tai įmanoma tik visų piliečių bendromis pastangomis buriantis į švarios sąžinės piliečių sambūrius, nes valstybei žadėtų švarių rankų išlaikyti nepavyko.

Antanas Bučinskas

LSDP Klaipėdos skyriaus narys

Klaipėdos meras prašė Seimo narių malonės

Zydrune — Wed, 25 Jan 2012 08:54:52 +0000

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas jį aplankiusių Seimo narių prašė užtarimo, kad Klaipėdai būtų kompensuojama už būsimą dujų terminalą.

Antradienį pas uostamiesčio vadovą svečiavosi Lietuvos socialdemokratų partijai priklausantys parlamentarai Algirdas Butkevičius, Irena Šiaulienė ir Juozas Oleka.

Juos labiausiai domino uostamiesčio valdžios pozicija dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos prie Kiaulės Nugaros.

„Nors ir ekspertai, ir visuomenė sutinka, kad Būtingė yra geresnė vieta terminalui, tačiau Kiaulės nugara laikoma prioritetine, nes viską lemia laiko faktorius. Mano požiūriu, valstybinės reikšmės projektas tikrai yra prioritetinis, tačiau ir klaipėdiečių interesai negali likti paskutinėje vietoje“, - pabrėžė V.Grubliauskas.

Jis Seimo narius informavo, jog darbo grupei prie Vyriausybės jau yra pateikti pasiūlymai, koks turi būti kompensavimo mechanizmas. Tarp reikalavimų yra pigesnės dujos klaipėdiečiams, dotacija iš valstybės biudžeto už mieste esančią uosto teritoriją, už kurią nemokama valstybinės žemės nuoma.

„Kitą savaitę jau turėtų būti pateikta pirminė analizė, kurie mūsų prašymai dėl kompensacijų gali būti įgyvendinti. Akivaizdu, jog dėl kai kurių reikės Seime keisti įstatymus, todėl iškart ir prašau jūsų konstruktyvaus požiūrio“, - svečių supratingumo tikėjosi V.Grubliauskas.

Jis pabrėžė, jog SGD terminalo vystytojai labai skuba – jau prasidėjo laivo pirkimo procedūros.

Tačiau iki šiol dar net nepatvirtinta Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, pagal kurią bus rengiama PAV ataskaita.

Klaipėdos miesto tarybai sprendimo projektas dėl PAV programos patvirtinimo bus pateiktas vasario 3 dieną.

LSDP DIENA KLAIPĖDOJE

Zydrune — Mon, 23 Jan 2012 13:15:17 +0000

PROGRAMA

2012 m. sausio mėn. 24 d.

10.00 Susitikimas su Klaipėdos miesto savivaldybės meru Vytautu Grubliausku.

(Danės g.17) Dalyvauja: LSDP pirmininkas, LR Seimo narys Algirdas Butkevičius, LR Seimo nariai: Juozas Olekas, Irena Šiaulienė, LSDP Klaipėdos skyriaus vadovybė

11.30 Susitikimas su Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ vadovais ir kolektyvu. (Nemuno g.24)

LSDP Pirmininkas, LR Seimo narys Algirdas Butkevičius, LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotojas Sigitas Dobilinskas, Aloyzas Každailevičius

11.00 Susitikimas su „Žaliakalnio „ gimnazijos moksleiviais ir pedagogais

LSDP pirmininko pavaduotojas, LR Seimo narys Juozas Olekas, LR Seimo narė Irena Šiaulienė, LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė

13.00 Susitikimas su Klaipėdos miesto Sentikių religine bendruomene.

( Statybininkų pr.84 ) . Dalyvauja: LR Seimo nariai Juozas Olekas ir Irena Šiaulienė , klaipėdiečiai Valentinas Greičiūnas

14.00 Susitikimas su kultūros darbuotojų bendruomene Klaipėdos Valstybiniame muzikiniame teatre. ( Danės g. 19 )

Dalyvauja: LSDP pirmininkas, LR Seimo narys Algirdas Butkevičius, LR Seimo nariai Juozas Olekas, Irena Šiaulienė, LSDP Klaipėdos skyriaus vadovybė

15.00 Susitikimas su UAB KJKK BEGA vadovais ir administracija ( Nemuno g. 2B )

Dalyvauja: LSDP pirmininkas, LR Seimo narys Algirdas Butkevičius, LR Seimo nariai Juozas Olekas, Irena Šiaulienė, LSDP Klaipėdos skyriaus vadovybė

16.00 Susitikimas su tautodailininkų asociacija „Saulėtaka“ (Prekybos Centras Big 2).

Dalyvauja: LSDP Pirmininkas, LR Seimo narys Algirdas Butkevičius, LR Seimo nariai Juozas Olekas, Irena Šiaulienė

17.30 Suskystintų gamtinių dujų importo terminalų pristatymas miesto visuomenei.

Daukanto g.5, M.Gorkio pagrindinė mokykla, aktų salė.

1. Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo ir su juo susijusių infrastruktūros objektų statyba:

- projekto užsakovas AB “Klaipėdos nafta”, projektuotojas UAB “Sweco Lietuva”, pranešėjas

Aidas Vaišnoras UAB “Sweco Lietuva” viceprezidentas.

2. Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo galimybės įrengti Klaipėdos uoste projektas:

- projekto užsakovas koncernas “Achemos grupė “ . Pranešėjas Algimantas Latakas, SGD darbo grupės pirmininkas

Dalyvauja: LSDP pirmininkas, LR Seimo narys Algirdas Butkevičius, LR Seimo nariai: Juozas Olekas, Irena Šiaulienė, LSDP Klaipėdos skyriaus vodovybė

LSDP Klaipėdos skyriaus

pirmininkė Lilija Petraitienė

“DANĖS“ GRUPĖS VAKARONĖ

Zydrune — Thu, 19 Jan 2012 14:48:05 +0000

„Danės“ grupės bičiuliai ir svečiai trečiadienio vakarą rinkosi į vakaronę prisiminti praeitų metų nuveiktus darbus ir apžvelgti šių metų pagrindinius tikslus ir siekius.

Sveikinimo žodžius ir palinkėjimus „Danės“ grupės bičiuliams tarė LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė, bičiuliai Aloyzas Každailevičius, Vytautas Čepas, Valdemaras Anužis ir Valentinas Greičiūnas.

Vakaro metu buvo akcentuojama, kad „Danės“ grupė galėtų tapti tas žiburėlis, kuris suburtų ir suvienytų, ryškiai šviestų ir uždegtų bičiulius bendriems darbams.

Pasveikinti mūsų bičiuliai, kurie gruodžio ir sausio mėnesiais paminėjo savo jubiliejus ir gimtadienius. Gražaus jubiliejaus proga sveikinome bičiulį Romą Juozą Pletkauską, gimtadienio proga bičiulius Rymantą Tamašiūną, Antaną Bučinską, Eugenijų Macių, Juozą Rupšlaukį.

Taip pat „Danės“ grupė pasipildė dviem naujais nariai – Ričardu Šiauliu ir Neringa Labatmedyte. Nuoširdžiai linkime jiems atrasti ir savirealizuoti save Lietuvos socialdemokratų partijoje, aktyviai įsilieti „Danės“ grupės bei Klaipėdos skyriaus veiklą.

Ypač noriu padėkoti bičiuliui Aloyzui Každailevičiui, kuris visokeriopai rėme ir padėjo suorganizuoti šią mūsų gražią vakaronę. Taip pat noriu padėkoti Romui Jurevičiui už smagią muziką ir šokius, Eugenijui Maciui už įamžintas akimirkas ir viems bičiuliams, kurie atėjo su gera nuotaika ir džiaugėsi tarpusavio bendravimu.

Linkiu, kad šie metai visiems bičiuliams neštų sveikatą, tarpusavio bendravimo džiaugmsą, norų išsipildymą ir sėkmę Seimo rinkimuose!

Bičiuliškai,

„Danės“ grupės pirmininkas

Vaidotas Linkus

VISŲ KLAIPĖDIEČIŲ DĖMESIUI! Susitikti kviečia LR Seimo narė Irena ŠIAULIENĖ

Zydrune — Wed, 18 Jan 2012 08:13:48 +0000

Š.m. sausio 19 d. (penktadienį) 10.00 - 12.00 val. susitikinėsiu su Klaipėdos rinkėjais LSDP Klaipėdos skyriaus būstinėje (Herkaus Manto 40a).

Irena ŠIAULIENĖ, tik Jūsų Seimo narė

***

Visais klausimais galite kreiptis ir į mano padėjėją Liliją PETRAITIENĘ:

Tel./faks.: 8 (46) 31 51 09

Tel.: 8 (699) 79 142

info@lsdpklaipeda.lt

Konstitucija – tikėti ar ne?

Zydrune — Tue, 17 Jan 2012 12:02:47 +0000

Praėjo dvidešimt vieneri metai nuo tragiškų sausio 13 įvykių. Ta Lietuvos tragedija, ir įvykiai vykę tuo metu parodė visam pasauliui kas dedasi Sovietų sąjungoje. Tačiau, visgi pagrindinį vaidmenį šių įvykių arenoje, pasaulio didžiųjų valstybių atžvilgiu atliko ne Lietuva, Latvija ir Estija, bet Sovietų sąjunga, kuri prarado savo teritoriją ir susvyravo jos, kaip vienos iš stipriausių pasaulio valstybių galia. Apie tuos įvykius kur kas daugiau galėtų papasakoti tie, kurie juose dalyvavo, kurie ir po to dirbo Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės labui, kūrė valstybės, kurioje būtų saugu gyventi, valdymo sistemą.

Vienas iš pagrindinių Lietuvos nepriklausomybės atgavimo aspektų buvo sklandus valdžios perėjimas nuo satelitinės TSRS Aukščiausiosios tarybos prie suverenios ir nepriklausomos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, arba Atkuriamojo Seimo. Sekantis svarbus žingsnis – tai pagrindinių, nepriklausomos valstybės įstatymų bazės suformavimas. Kaip ir namas turi būti statomas ant tvirto pamato, taip ir įstatymai turi būti kuriami remiantis kažkokiu pagrindu. Lietuvoje šiuo „pamatu“ yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 metų referendumu.

Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio constitutio, reiškiančio bet kokį ypač svarbų įstatymą. Dešimt Dievo įsakymų galima laikyti savotiška krikščioniška konstitucija, nekintančia daugiau nei du tūkstančius metų. Dešimt Dievo įsakymų tai yra pamatinės vertybės pagal kurias formuojasi krikščioniškosios tradicijos ir visai nepriklausomai nuo to patinka mums tos vertybės ar ne. Konstitucija taip pat atlieka panašų vaidmenį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra aiškiai įtvirtintas valdžių padalijimo principas. Įstatymų leidžiamoji valdžia, įstatymų vykdomoji ir teismai. Būtent šie trys principai yra demokratijos pagrindas. Iš jų atsiranda žmonių teisės ir pareigos. Jeigu šio padalijimo nėra, ir tarkim teismai tampa absoliučiai priklausomi nuo kurios nors iš kitų valdžių – demokratijai galas! Valstybėje nustoja veikti teisė ir įsigali autoritarinis režimas. Ir šiame kontekste, profesoriaus V. Landsbergio pastebėjimai apie grėsmes iš nedraugiškų valstybių kelia išties didelį susirūpinimą. Kada valstybės vykdomoji valdžia, nuosekliai kursto žmonių nepasitikėjimą Lietuvos teisine sistema, teisėjais ir net gi pačia Konstitucija, iš to naudą gauna tik tie, kurie siekia suskaldyti Lietuvos demokratinę sistemą ir pasėti nepasitikėjimo sėklą. O kaip galima dar suprasti tiesioginius teisėjų kaltinimus tuo, kad jie yra mokslininkai? Antra, pačioje Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad konstitucinio teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Tad kur visa tai veda? Profesorius V. Landsbergis nuolat įžvelgia grėsmę iš Rusijos. Galbūt, tačiau kyla klausimas: kam Rusijai reikalinga Lietuva? Rusija turi kur kas didesnių svertų, tokių kaip ekonomika, ar energetika, paveikti Lietuvą negu vidinės nesantaikos kurstymas. Svaidydami kaltinimus ir patarimus kaip reikia spręsti savo valstybės vidaus reikalus reikia suprasti, kad visais laikais, Lietuva, kaip ir kitos mažos valstybės, buvo tik mažas įrankis, didžiūjų valstybių žaidimuose. Jau seniai laikas keisti požiūrį į didžiąją rytų kaimynę su kuria nuo neatmenamų laikų turime bendrą istoriją. Nustoti žvalgytis į praeitį ir praeities okupacijos nuoskaudas, ir pradėti žvelgti į ateitį, į konstruktyvų bendradarbiavimą.

Kita vertus tos nesantaikos nuodais užnuodytos strėlės dažnai lekia iš konservatorių pusės, o taiko jie į teismus, į akademines bendruomenes, į nacionalinius verslininkus ir į eilinius Lietuvius. Yra teikiami siūlymai kaip kontroliuoti politikus, prokurorus, teisėjus. Tačiau čia vėl kyla klausimas: kas kontroliuos kontrolierius? O juk ir pačių kontroliuojamūjų tikslas yra vienokia ar kitokia prasme užtikrinti visuomenės gerovę ir klestėjimą!

Tikiuosi, kad aš baisiai klystu, įžvelgdamas paraleles tarp gerbiamo Lietuvos nepriklausomybės akto signataro ir Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininko, profesoriaus V. Landsbergio išsakytų žodžių ir spalio revoliucijos kovą prieš buržuaziją, tai yra ano meto ponus. Grįžtant prie konstitucinio teismo sprendimo dėl švietimo sistemos reformos, galima pridurti tik tiek, kad šio teismo išvada yra galutinė ir nekvestionuojama, ir belieka tikėtis, kad ji tokia ir išliks nepaisant kai kurių atskirų politikų, arba politinių grupių nuomonių ir siekių, o pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, keičiantis Seimo kadencijoms ir toliau išliks nepasikeitusi.

Kur dingo ekonomikos skatinimo planas?

Zydrune — Mon, 16 Jan 2012 08:41:57 +0000

Būdami opozicijoje ir vadovaujami dabartinio premjero A.Kubiliaus konservatoriai skelbė, jog didžiausia valstybės problema – valstybės neveiksnumas, nes „valstybėje nėra strateginio mąstymo ir strateginio veikimo, sugebėjimo siekti aiškių tikslų“. O kaip šiandien su gebėjimu siekti aiškių tikslų? Ar dabartinė valdančiųjų veiksmai nėra, visų pirma, nukreipti tik į trumpalaikius rinkiminius tikslus, o ilgalaikio tvaraus augimo palaikymas lieka tik svajonė?

Savo didįjį prioritetą finansų politikos srityje – išlaikyti biudžeto deficitą 3 proc. BVP, kad galėtų toliau skolintis už normalesnius procentus, jei vyriausybė šiemet ir pasieks, tai ne savo programoje įrašytomis prioritetinėmis priemonėmis, žadėtomis struktūrinėmis reformomis, kurios patyrė fiasko, o vis didesne našta verslui, visam privačiam sektoriui bei socialiai pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams.

Mūsų valdžia įsitikinusi, kad per sunkmetį ji elgėsi teisingai, netgi tobulai, o apie tai bus rašomi vadovėliai. Kur kas ekonomiškai sunkesnėje situacijoje buvusi Latvija savo pensininkų taip nenuskriaudė, (jų pensija didesnė 143,7 Lt), o Latvijos premjeras V.Dombrovskis su prof. A.Aslundu knygą jau parašė.

Lietuvos valdžios pasirinkti krizės suvaldymo būdai – veržti diržus, taupyti mažinant pensijas ir socialines išmokas, daugumai mūsų šalies gyventojų tapo katastrofa. Naktinė mokesčių reforma biudžetui pajamų negeneravo. Reikėjo skolintis ir skolinamasi buvo ne palankiausiomis sąlygomis. Paskolinti pinigai naudojami pravalgymui bei skolų grąžinimui, o ne ūkiui skatinti, efektyvioms investicijoms į perspektyvius sektorius.. Valstybės skola per pastaruosius tris metus padidėjo beveik 2,3 karto ir siekia per 40,8 mlrd. Lt. Vien skolos aptarnavimui šiemet reikės per 2 mlrd. Lt. Tai mokestis už vyriausybės priimtą sprendimą 2009 m. skolintis tarptautinėse rinkose už 7-9 proc. palūkanas, užuot kreipusis į TVF, kaip siūlė opozicija ir pasielgė Latvija, pasiskolinusi tuomet už 3,87 proc. Jei būtų skolintasi iš TVF, šiandien skolos aptarnavimo kaštai būtų 30 proc. mažesni. Sumažėjus šalies ekonomikos augimo prognozėms ir žlugus “Snoro” bankui valstybės skola 2012 m. padidės dar 4 mlrd. Lt ir sieks 10,3 mlrd. Lt

Šiandieniniai viešojo sektoriaus išlaidų apkarpymai esamų problemų neišspręs – greičiau pastūmės ekonomiką į gilesnę recesiją. O ekonomikos augimas yra būtinas. Užuot ieškoję priemonių ekonomikos augimui skatinti, dešinieji užsiima pamokslavimu ir iki šiol besitęsiančiais kaltinimais ankstesnei vyriausybei, kuri tokios padėties, kokią paliks A.Kubiliaus vyriausybė, valstybėje nepaliko.

Šioks toks ūkio pakilimas buvo jaučiamas praėjusių metų viduryje dėl eksporto, kuris augo, nes kitų šalių vyriausybės kovodamos su krize neužsmaugė vartojimo savo šalyse.

Kai dauguma ES vyriausybių stiprina vidaus rinką ir verslo kreditavimą, mūsų valdžia elgiasi priešingai – šalies ūkį alina mokesčių didinimui ir vidaus vartojimo slopinimu. Pinigai nuolat iškeliauja iš šalies tiek į Vakarus, nes perkame tas prekes, kurių nepasigaminame, tiek į Rytus, dėl pakilusių dujų ir kitų energijos kainų. Mes gaminame per mažai ir neskatiname verslo. Užuot jį palaikiusi palankesnėmis mokestinėmis sąlygomis už naujų darbo vietų kūrimą, gelbėjusi sprendžiant kreditavimo klausimus, valdžia jį jau treti metai „apdovanoja“ karštligiškais ir nepamatuotais mokesčiais.

Verslui šiandien nėra dideli pelno mokesčiai, lyginant su ES vidurkiu, tačiau rinka nedidelė ir atvira todėl verslui sunku išlikti konkurencingu, be to, dėl staigios mokesčių kaitos jis jaučiasi nesaugus. Štai dėl ko kyla mintys apie verslo perkėlimą į Olandiją, Liuksemburgą ar Estiją. Jei Europos ekonomika ims čiuožti žemyn, vyriausybės manymu teisingiausias kelias bus metų viduryje persvarstyti biudžetą ir 2 proc. padidinti PVM. Tai reiškia, kad būtų vėl baudžiamas verslas, generuojantis lėšas į biudžetą, visų būtiniausių prekių kaina padidėtų ir gultų ant vartotojų ir labiausiai mažas pajamas gaunančių pečių.

Vyriausybės uždavinys – subalansuoti valstybės finansus, stimuliuoti ūkį ir sumažinti nedarbą ir padidinti konkurencingumą. Užuot sprendusi šiuos uždavinius, vyriausybė rengia mokesčių vajus, kurie stumia šalį į ES užribį. Vyriausybė nieko nepadarė rinkai pagyvinti ar pačios sukeltai didžiulei kontrabandai pažaboti. Kare su korupcija ir kontrabanda konservatoriai gali pasigirti ne ką didesniais laimėjimais nei daugiabučių namų renovacijoje (1 renovuotas namas Plungėje). Šešėlinė ekonomika taip pat nemažėja - ji sudaro apie 30 mlrd. Lt arba 30 proc. BVP. Tai įspūdinga ekonominė ir finansinė jėga nemokanti mokesčių. Taip ir liko neįvykdytas praėjusiais metais užsibrėžtas tikslas surinkti 1 mlrd. Lt iš šešėlio.

Nepajėgdami gaivinti vidaus vartojimo dėl atlyginimų, MMA įšaldymo, nors jų indeksavimo infliacijos kilimo procentu, sumažinti gyventojų sąskaitų už energetinius resursus, šildymą, transportą, kovoti su kainų kilimu valdantieji mieliau moralizuoja, kalba apie šeimos sampratą, patriotizmą ir tautiškumą, apkaltindami jo stoka emigravusius, Konstitucinį teismą, teisėjus ir kitas problemas, tikėdamiesi nors taip mobilizuoti savo rinkėjus.

O kur gebėjimas siekti aiškių tikslų? Žymusis politikos metras V.Čerčilis yra pastebėjęs, kad lengviau pamokyti 100 mergelių kaip joms likti nekaltomis, negu pačiam būti džentelmenu.

Irena Šiaulienė,

LSDP frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja

Sausio 13-oji – LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA

Zydrune — Fri, 13 Jan 2012 12:28:51 +0000

Laisvė – pirmasis ir tikrasis tautos laimės ir gerovės šaltinis. Tikrąjį lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą parodė 1991 m. sausio 13-osios įvykiai. Šiuos įvykius prisimena visa Lietuva.

LSDJS Klaipėdos skyriaus jaunimas siūlo prisiminti kai kuriuos sausio 13 – osios faktus:

1. Per nepavykusį sovietinės kariuomenės, KGB ir kompartijos mėginimą nuversti teisėtą Lietuvos valdžią 1991 metų sausį žuvo 14 ir buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis žmonių.

2. Sausio 13 –ą, 2 val. nakties, okupantams nutraukus Vilniaus radiją ir televiziją, pradėjo veikti nedidelio galingumo stotis Kaune, Sitkūnuose. Okupacijos metu: Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojai sumontavo ir 11 kanalų pradėjo transliuoti Nepriklausomos Lietuvos televizijos laidas iš Aukščiausiosios Tarybos.

3. 1991 – Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas atleido Albertą Šimėną iš Ministro Pirmininko pareigų kaip nežinia kur esantį ir negalintį vykdyti savo pareigų. Premjeru paskirtas Gediminas Vagnorius.

4. Rusijos agresijos auka taip pat tapo jų pačių armijos desantininkas leitenantas Viktor Šackich (1969-1991 m.). Jis buvo nušautas šūviu į nugarą iš 5 cm atstumo.

5. Sausio 13-osios atminimo medalis įsteigtas 1991 metų sausio 13 dienai atminti ir skiriamas pagerbti Lietuvos bei užsienio valstybių piliečiams, pasižymėjusiems ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio-rugsėjo mėnesiais. Per devynerius metus juo pagerbti apie 3 tūkstančiai Lietuvos bei užsienio piliečių

Informaciją paruošė
LSDJS Klaipėdos skyriaus narė
Agnė Kovalenkaitė

Sausio 13-osios įvykius prisiminus

Zydrune — Fri, 13 Jan 2012 10:05:15 +0000

Praėjo 21 metai nuo lemtingosios Sausio 13-osios, nuo tos nakties, kai Kremliaus desantininkai, siekdami nuversti Lietuvos valdžią, tankais ir kulkomis puolė prieš beginklius žmones. Grumtynėse žuvo 14 gynėjų, daugiau kaip tūkstantis žmonių buvo sužeisti…

Šiandien lenkiame galvas prieš tuos, kurie mirties akivaizdoje 1991-aisiais nepabūgo pasipriešinti smurtui ir ant Tėvynės laisvės aukuro paaukojo savo gyvybes. Tos rūsčios kruvinųjų sausio įvykių dienos subrandino mus, suteikė dvasinės stiprybės ir jėgų drąsiai žengti pramintu Laisvės keliu. Pasipriešinimas agresijai sutelkė lietuvių tautą ir sustiprino ryžtą siekti laisvos, demokratiškos, solidarios Lietuvos. Branginkime iškovotą laisvę. Saugokime savo istoriją, ją perduodami jaunajai kartai.

Su gilia pagarba prisimename mūsų tautos didvyrius - Loretą Asanavičiūtę, Virginijų Druskį, Darių Gerbutavičių, Rolandą Jankauską, Rimantą Juknevičių, Alvydą Kanapinską, Algimantą Petrą Kavoliuką, Vidą Maciulevičių, Titą Masiulį, Alvydą Matulką, Apolinarą Juozą Povilaitį, Igną Šimulionį, Vytautą Vaitkų, Vytautą Koncevičių.

LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius

Naujametinė Klaipėdos socialdemokratų vakaronė

Zydrune — Tue, 10 Jan 2012 16:05:35 +0000

Klaipėdos socialdemokratai turi gražią tradiciją - kiekvienų metų pradžioje renkasi į Naujametinę vakaronę.

Pernai šventinė vakaronė vyko Klaipėdos muzikiniame teatre, šiemet bičiuliai rinkosi „ ARARAT“ restorane. Tai visų mėgiamas renginys, kai bičiuliai ateina su šeimos nariais ir bendrauja, diskutuoja, keičiasi nuomonėmis neformalioje aplinkoje.

Tradiciškai oficialioje vakaro dalyje susirinkusius bičiulius pasveikino skyriaus pirmininkė, miesto tarybos narė Lilija Petraitienė, LR Seimo narė Irena Šiaulienė, bičiulis Aloyzas Každailevičius- mūsų kandidatas 2011 m. LR Seimo rinkimuose Danės rinkimų apygardoje ir Klaipėdos miesto garbės pilietis, bičiulis Valentinas Greičiūnas. Sveikino žodį tarė ir mūsų svečiai, o Neringos bičiuliai apdovanojo Padėkos raštais ir jubiliejiniais Neringos miesto penkiasdešimtmečiui skirtais medaliais ir mūsų skyriaus bičiulius: Ireną Šiaulienę, Valentiną Greičiūną, Vytautą Čepą, Vaidutį Laurėną, Aloyzą Každailevičių ir Vaidotą Linkų.

Naujieji metai- tarsi naujai atverstas švarus popieriaus lapas, kuris bus pildomas naujais darbais, iššūkiais, pasiekimais. Ir sveikindami bičiulius kalbėjusieji akcentavo, kad šie metai mums, kaip politinei partijai, labai svarbūs, mes laikysime politinės brandos egzaminą. Tai - rinkimai į LR Seimą. Tad partijos vadovybė padėkojo bičiuliams, kurie 2011 metais savo darbais ar veikla buvo išskirtiniai.

Padėkos raštus su LSDP Pirmininko Algirdo Butkevičiaus parašu gavo:

- ALOYZAS KAŽDAILEVIČIUS – už gerą startą 2011 m. LR Seimo rinkimuose Danės rinkimų apygardoje;

- IMANTAS PALIAKAS – už inovatyvių idėjų pritaikymą skyriaus veikloje;

- DIANAI JAGĖLAITEI ČEGINSKIENEI – už skyriaus veiklos vizualizaciją, dizainą ir fotoreportažus;

- KĘSTUČIUI DABRAVOLSKIUI – už akciją “Su Lietuvos pašto diena”, tapusia skyriaus tradicija;

- DALIAI DZEDZICKAITEI - už akcijos “ Su angelų diena” kasmetinį prganizavimą;

- VILIJAI MALAKAUSKIENEI – už gyventojų apklausos mieste vykdymą; - KLAIDUI GRAŽEVIČIUI - už gyventojų apklausos mieste vykdymą;

ir ANTANUI VALIUI – LSDP atsakingajam sekretoriui, Klaipėdos apskrities koordinatoriui - už nuoširdų ir neformalų kordinatoriaus darbą.

Pasveikinome taip pat bičiulius šventusius jubiliejus : Daivą Butkuvienę, Kęstutį Piežą ir Alfonsą Rušinskį , įteikėme bilietus naujiems partijos nariams.

Socialdemokratai vykdydami tradicinę kalėdinę Gerumo akciją, kasmet skiria LSDP paramą Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, kurie yra iš daugiavaikių šeimų, gerai mokosi, yra aktyvūs ir universitetų visuomeninėje veikloje. Šias stipendijas skiria LR Seimo nariai.

Irena Šiaulienė kasmet skiria tokias pinigines stipendijas Klaipėdos universiteto studentams.

Šiemet jos buvo įteiktos skyriaus šventinėje vakaronėje Idalijai Nacaitei - KU Sveikatos Mokslų fakulteto studentei ir Gabijai Tamošauskaitei – KU Menų fakulteto 3 kurso studentei.

Po oficialios dalies bičiuliai bendravo tarpusavyje, vaišinosi armėniškos virtuvės patiekalais. Vakaronė buvo smagi, grojo nuotaikinga muzika, o mūsų bičiulis, visų amatų meistras, didžėjus „Romekas“ organizavo žaidimus ir varžytuves. Smagu pabūti savų bičiulių būryje.

Dalia Dzedzickaitė

LSDJS Klaipėdos skyriaus pirmininkė

B.Vėsaitė: sąskaitos už šildymą būtų mažesnės, jei laiku būtų išleisti įstatymo įgyvendinimo teisės aktai

Zydrune — Mon, 09 Jan 2012 13:01:44 +0000

„Energetikos ministerija nekontroliavo Šilumos ūkio įstatymo vykdymo ir laiku neišleido poįstatyminių aktų, tai leido „Vilniaus energijai“ pateikti vartotojams išpūstas sąskaitas už šildymą“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė.

Parlamentarė įsitikinusi, jog ir Prezidentė ir Seimas buvo teisūs, siūlydami šilumos punktus perduoti daugiabučių namų administratoriams, tačiau Energetikos ministerija ir jai vadovaujantis ministras Arvydas Sekmokas taip ir nesugebėjo sukontroliuoti, kokia tvarka bus perduota šiluminių punktų priežiūra.

„Vilniaus energija nerodė iniciatyvos perduodant šiluminius punktus daugiabučių administratoriams, o nuotolinio valdymo sistemas ji valdo iki šiol. Nors nuotolinio valdymo sistemos yra pažangios, tačiau jos turi būti įteisintos pagal metrologijos įstatymą, o šiuo metu yra neatitikimų. Tai leido „Vilniaus energijai“ vartotojams pateikti išpūstas sąskaitas. Taigi gyventojai kenčia dėl A.Sekmoko nesugebėjimo atlikti savo darbą“, – mano Seimo narė B.Vėsaitė.

Klaipėdos kalėdinės socialdemokratų tradicijos

Zydrune — Sun, 08 Jan 2012 19:45:59 +0000

Šventės yra reikalingos žmogui, ypač kalėdinės, kad begaliniame reikalų ir darbų sraute stabtelėtume ir susimąstytume, pastebėtume savo artimą.

Kalėdų tradicija ir jos dvasia mus priverčia pasitempti, būti geresniais, dosnesniais, tauresniais. Žiniasklaida švenčių laikotarpiu mirga straipsniais, reportažais apie aplankytus vaikų globos namus, įvairias labdaros akcijas sergantiems vaikams, daugiavaikėms šeimoms.

Bendroje visuomenės Kalėdinėje gerumo akcijoje tradiciškai kasmet dalyvauja ir socialdemokratai, puoselėjantys gražią tradiciją – aplankyti vienišus senolius, invalidus ir daugiavaikes šeimas ar vienišas mamas auginančias vaikus. Šią taurią gerumo akciją trejus metus iš eilės rengėme kartu su Klaipėdos Raudonojo kryžiaus draugija, nes draugijos veikloje savanorėmis dirba ir mūsų bičiulės. Mūsų bičiuliai turi ir savo nuolatinius globojamus asmenis, kuriais rūpinasi ne tik švenčių metu. Gražus pavyzdys - globojama šeima - Onai Tamolienė, kuri dar prižiūri ir neįgalų sūnų.

Praėjusiais metais mūsų Kalėdinės gerumo akcijos tikslas buvo pradžiuginti daugiavaikes šeimas ir mamas, kurios vienos augina vaikelius ir kurioms reikalinga pagalba. Pirkome dovanų kuponus, vaisius, saldainius ir žaislus vaikams - juk vaikai tiki Kalėdų stebuklais ir visada laukia dovanų… kad ir kukliausių.

Mūsų bičiulė LR Seimo narė Irena Šiaulienė tradiciškai pinigine parama nudžiugina sunkiau besiverčiančius, iš daugiavaikių šeimų kilusius, bet gerai besimokančius Klaipėdos universiteto studentus, lanko ir globoja Klaipėdos vaikų globos namus ir ne tik per šv. Kalėdas.

Šiemet aktyviausi buvome mes socialdemokratinis jaunimas. Nutarėme dalyvauti Kalėdinėje akcijoje „Išpildyk vaiko svajonę“.

Išsirinkome keletą vaikų gyvenančių sunkiomis sąlygomis, sužinojome jų kalėdinių dovanų svajones ir jas išpildėme. Prie dovanų pridėjome ir vaikiškų knygelių, o pinigus vaikų svajonei išpildyti suaukojome patys. Mergaitei padovanojome žaidimą „Alias“, kuris lavina mąstymą ir skatina vaizduotę, o berniukas džiaugsis ir laisvalaikį leis turėdamas mini-riedlenčių rinkinį.

Sveikinome klaipėdiečius ir pasitikdami gatvėse, įteikdami jiems mūsų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus, LR Seimo narės Irenos Šiaulienės kalėdinį – naujametinį sveikinimą.

Mes, aplankę vienišus žmones, invalidus, suteikę kruopelytę džiaugsmo vaikams jaučiamės tauresni. Solidarumas, atjauta, pagalba silpnesniajam – amžinos, nekintančios socialdemokratinės vertybės ir gerus darbus mes darome ne tik per šventes.

Klaipėdos socialdemokratinio jaunimo

atstovė Eglė Masaitytė

VISŲ KLAIPĖDIEČIŲ DĖMESIUI! Susitikti kviečia LR Seimo narė Irena ŠIAULIENĖ

Zydrune — Thu, 05 Jan 2012 08:15:49 +0000

Š.m. sausio 06 d. (penktadienį) 10.00 - 12.00 val. susitikinėsiu su Klaipėdos rinkėjais LSDP Klaipėdos skyriaus būstinėje (Herkaus Manto 40a).

Irena ŠIAULIENĖ, tik Jūsų Seimo narė

***

Visais klausimais galite kreiptis ir į mano padėjėją Liliją PETRAITIENĘ:

Tel./faks.: 8 (46) 31 51 09

Tel.: 8 (699) 79 142

info@lsdpklaipeda.lt

2011 ŠV.KALĖDŲ PAŠTAS: LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkės Lilijos PETRAITIENĖS sveikinimas

Zydrune — Fri, 30 Dec 2011 13:29:08 +0000

2011 ŠV. KALĖDŲ PAŠTAS: Birutės ir Aloyzo Každailevičių sveikinimas

Zydrune — Tue, 27 Dec 2011 09:43:35 +0000

2011 ŠV. KALĖDŲ PAŠTAS: LR Seimo narės Irenos ŠIAULIENĖS šventinio sveikinimo vaizdo įrašas

Zydrune — Tue, 20 Dec 2011 09:01:53 +0000

http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&&k=0&q=&s=0&c=0&a=-1&z=&id=938