Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Europos Parlamento plenarinėje sesijoje – apie minimalias pajamas, smurtą prieš moteris, sveikatos apsaugą

Europos Parlamento plenarinėje sesijoje – apie minimalias pajamas, smurtą prieš moteris, sveikatos apsaugą

Trečioji Europos Parlamento plenarinė sesija prasidėjo pirmininko A. Tajani pareikšta užuojauta miško gaisrų Portugalijoje ir Ispanijoje bei uragano Ofelija aukų artimiesiems. Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkai nutarė skirti ES įsteigtą piniginę Astūrijos princesės premiją Ispanijos ir Portugalijos bendruomenėms, nukentėjusioms nuo gaisrų. Sesijos pradžioje taip pat pagerbėme  nužudytos Maltos žurnalistės Daphne Caruana Galizia atminimą tylos minute.

Sesijoje buvo priimta  svarbi rezoliucija dėl minimalių  pajamų, kaip vieno iš veiksmingiausių būdų kovoti su skurdu. Mes pasiūlėme valstybėms narėms iš naujo įvertinti esamų minimalių pajamų sistemų adekvatumą, aprėptį ir tvarumą. Taip pat pažymėjome, jog vien veiksmingų  minimalių sistemų nepakanka kovai su skurdu. Taip pat būtina  padėti paramos gavėjams pereiti iš socialinės atskirties į aktyvų gyvenimą bei padidinti socialinių ir viešųjų paslaugų, sveikatos apsaugos ir švietimo prieinamumą. Gerai vertinu Lietuvos Vyriausybės ketinimus padidinti ilgą laiką užšaldytas valstybės remiamas pajamas nuo 102 iki 122 eurų, tačiau būtini ir kiti veiksmingi sprendimai skurdui mažinti.

Priėmėme rezoliuciją, kuria griežtai smerkiamas seksualinis smurtas prieš moteris. Mes primygtinai raginame Europos Komisiją parengti naują ES kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites strategiją bei atitinkamus teisės aktus. Paraginome nedelsiant ištirti galimus seksualinio priekabiavimo atvejus Europos Parlamento aplinkoje, kurie buvo aprašyti spaudos pranešimuose, ir prireikus nubausti kaltininkus. Kalbėdama diskusijoje šiuo klausimu aš pažymėjau, kad seksualinis priekabiavimas yra visuotinai žalojantis reiškinys. Jis balansuoja tarp sugriautos karjeros, jei auka nepasiduoda priekabiavimui, didelės psichologinės traumos, jei auka jam vis dėlto pasiduoda. Pasiūliau Europos Parlameno veiklos taisyklėse numatyti sankcijas už seksualinį priekabiavimą.

Vienas svarbiausių klausimų šioje sesijoje buvo 2018 m. ES biudžetas. Patvirtinome savo įsipareigojimą finansuoti Sąjungos politikos priemones, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas bei ekonomikos augimas. Nutarėme papildomą finansavimą skirti Jaunimo užimtumo iniciatyvai ir pasiūlėme daugiau lėšų skirti migracijos kontrolei ir saugumo užtikrinimui.

Pritarėme rezoliucijai, kuri griežtai draudžia vis dar legalias „naujas psichoaktyviasias medžiagas“ (NPS), kurios kelia grėsmę visuomenės sveikatai, visoje ES. Tarp šių medžiagų pavyzdžių kartais pasitaiko net tam tikros sudėties prieskoniai. Jų gaminamas ir naudojimas bus baudžiamas tokiomis pačiomis bausmėmis kaip ir narkotinių medžiagų, o Europolas bus įpareigotas stebėti nusikalstamas grupuotes, kurios užsiims šių medžiagų platinimu.

Taip pat priėmėme rezoliuciją, kuri ragina iki 2022 m. pabaigos uždrausti naudoti herbicidus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas. Manoma, jog ši medžiaga daro žalingą poveikį žmonių sveikatai, todėl raginama laipsniškai atsisakyti šių herbicidų ir jau dabar nebeleisti jų naudoti neprofesionalams, uždrausti juos parkuose, soduose ir žaidimų aikštelėse, taip pat žemės ūkyje, kai galima juos pakeisti biologinėmis piktžolių naikinimo priemonėmis. Europos piliečių iniciatyva uždrausti glifosato naudojimą surinko daugiau nei milijoną parašų, todėl Europos Parlamente lapkričio mėnesį vyks šios iniciatyvos svarstymas.

Priėmėme griežtesnes taisykles skirtas apsaugoti darbuotojus nuo kancerogenų ir mutagenų darbo vietoje. Šiomis taisyklėmis prie pavojingų medžiagų sąrašo pridedama dar 11 kancerogenų. ES vėžys yra pirmoji su darbu susijusių mirties atvejų priežastis. Kasmet 53 proc. su darbu susijusių mirčių sukeliama vėžio.  Naujos taisyklės bus ypač naudingos statybos sektoriaus darbuotojams, chemijos, automobilių, medienos apdirbimo ir baldų pramonei, maisto produktų ir tekstilės gaminių gamintojams, sveikatos priežiūros sektoriui ir ligoninėms.

Nusprendėme pradėti derybas su ES valstybėmis dėl darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūros. Siekiama stiprinti komandiruotų darbuotojų, tolimųjų reisų vairuotojų, statybų sektoriaus darbuotojų, saugumą ir užtikrinti sąžiningą įmonių konkurenciją Europos Sąjungoje. Bus keičiamos nuostatos dėl komandiravimo trukmės, atlyginimo, kolektyvinių sutarčių ir laikinųjų darbuotojų teisių. 2015 m. visoje ES buvo 2 milijonai komandiruotų darbuotojų. Tuo tarpu Lietuva tais pačiais metais komandiravo 25 tūkstančius darbuotojų, o priėmė 2400. Dėl darbuotojų komandiravimo direktyvos vyksta ypač aštrios diskusijos. Lietuvos ir dalies ES valstybių vežėjų  atstovai nuogąstauja, kad numatomi direktyvos pakeitimai susilpnins mūsų vežėjų konkurencingumą ES darbo rinkoje. Manau, kad diskusijos šiuo jautriu klausimu dar nėra baigtos.

Nutarėme pritarti sprendimui įdiegti elektroninę ES nepriklausančių šalių piliečių atvykimo į Šengeno erdvę ir išvykimo iš jos registravimo sistemą, kuri leis paspartinti patikrą. Naujoji sistema leis atsisakyti iki šiol naudojamų antspaudų pasuose, kurie patvirtina sienos kirtimą, pagreitins asmenų patikrą ir leis lengviau identifikuoti tuos, kurie pažeidė buvimo Šengeno erdvėje taisykles ar naudoja padirbtus dokumentus. Tokia sistema leis efektyviau kovoti su terorizmu ir nusikaltėliais, kurie naudodami padirbtus dokumentus laisvai keliauja po Šengeno zoną, vykdo teroro aktus.

Buvo nutarta, kad visoje Europos Sąjungoje stiprinsime informatorių apsaugą, ypač, asmenų susijusių su korupcijos, mokesčių vengimo, maisto saugos nebuvimo, darbuotojų ir žmonių teisių pažeidimų informacija. Dėka informatorių keliamas kolektyvinis supratimas apie rimtus visuomenės interesų pažeidimus, todėl jiems būtina garantuoti anonimiškumą ir suteikti visapusišką saugumą visais aspektais.

Europos Parlamentas šiemet skyrė Sacharovo premiją Venesuelos opozicijai, kuri kovoja prieš didėjančius žmogaus teisių pažeidimus šioje šalyje.  Žmogaus teisių organizacijos  duomenimis  politinių kalinių skaičius šalyje viršijo šešis šimtus. Nuo metų pradžios gyvybės neteko per 130 opozicijos atstovų, o daugiau nei 500 buvo savavališkai įkalinti.

Spalio 25 d. įvyko pirmasis elektroninis Europos Sąjungos teisės akto pasirašymas. Europos Parlamento pirmininkas A. Tajani ir Estijos Tarybos pirmininkas M. Maasik elektroniniu būdu pasirašė reglamentą „dėl dujų tiekimo saugumo”, sudarantį sąlygas jo įsigaliojimui. Tai buvo pirmas viešas elektroninio pasirašymo proceso etapas Europos Sąjungos lygmeniu. Parlamentas tęs darbą šio proceso tobulinimui.

Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė

Vilija Blinkevičiūtė

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *