Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

“Esat ė būket žemaite!”,- Plungės miesto šventės proga linkėjo LR Seimo Pirmininko pavaduotoja I.Šiaulienė

“Esat ė būket žemaite!”,- Plungės miesto šventės proga linkėjo LR Seimo Pirmininko pavaduotoja I.Šiaulienė

LR Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė dalyvavo iškilmingame Plungės savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame atnaujintuose Mykolo Oginskio rūmuose bei sveikino visus  Plungės 450-ojo jubiliejaus proga. Šiame posėdyje 2017-ųjų Plungės garbės piliečio vardas suteiktas Vandai Bendorienei.

V.Bendorienė yra Plungės vaikų globos agentūros „Cyrulis“ direktorė, Švedų centro Plungėje įkūrėja ir vadovė, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaikų gerovei, forumų dalyvė, aktyvi visuomenininkė.

I.Šiaulienė, LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Plungės meras Audrius Klišonis.

Šiemet Plungės miestas švenčia du svarbius istorinius jubiliejus: sukanka 450 metų, kai Plungė pirmą kartą paminėta kaip vietovė, ir 225 metai, kai Plungei suteiktos Magdeburgo teisės.  Birželio 16 – 18 dienomis Plungėje vyko gausybė renginių bei garsusis XV respublikinis pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalis. Šis renginys Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos pripažintas visos šalies prioritetiniu renginiu. Festivalio metu vyko tokie renginiai, kaip ,,Parko muzika“, soliniai geriausių ir profesionaliausių orkestrų Lietuvoje koncertai ir kitos veiklos. XV-jame orkestrų festivalyje dalyvavo net 13 orkestrų.

Kalbėdama Plungės savivaldybės tarybos posėdyje LR Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė sakė:”Jeigu aplankei Telšius, tai pažinai tik mažą dalį Žemaitijos, bet jei išnaršysi dar ir Plungę bei jos apylinkes, galėsi drąsiai sakyti, kad apie Žemaitiją šį bei tą nutuoki. Pažinęs Plungę,  pažinsi  Austriją ir net patį Versalį, nes kažkada Plungėje grafai Oginskiai kūrėsi kaip Esterhaziai Austrijoje, o Plungės dvaras buvo ir yra laikomas Žemaitijos Versaliu. Grafai Oginskiai lygiavosi į šimtmečiais išlikusį ir daugelį įstabių architektūrinių ansamblių įkvėpusį dvaro kultūros etaloną, Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV šedevrą – Versalį, kuris, kaip žinia,  buvo ne tik dvaras. Tai – ir valstybingumo simbolis, nuo kurio moderni revoliucinė Prancūzija iki šiol negali išsivaduoti. Neabejojama, kad Mykolas Oginskis vadovavosi šiuo Vakarų kultūroje įsitvirtinusiu dvaro standartu: ir projektuodamas nuostabų neoromantinį pastatą, ir kurdamas dvaro kultūrą, ir žadindamas valstybingumą valstybės, kurios anuomet jau nebebuvo. Dvaras ir apylinkės yra tiesiog lobynas tiems, kurie domisi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio talentu, meno genijaus istorija. Nėra abejonių, kad Mykolo Oginskio sukurtas Žemaitijos Versalis Plungėje buvo vienas didžiųjų M. K. Čiurlionio pasaulėjautos ir įkvėpimo šaltinių. Prisiminkime  „Karalių pasaką“ –  karališkasis ir didingasis motyvas,  skrodžiantis visą M. K. Čiurlionio kūrybą, tarsi ta M. K.Čiurlionio mesta sniego gniūžtė, kuri, anot  menančių, pataikė grafui tiesiai į veidą. O nuo Oginskių rūmų laiptų žvelgdamas į rūmų parką pagauni save, kaip ir neužmirštamame M. K.Čiurlionio paveiksle, išgyvenąs tą pačią didingą „Ramybę“… Kaip Mykolas Oginskis į Plungės dvarą skiepijo Habsburgų dvaro gyvenimo elementus, o jo kelionės po  Vakarų Europą ir to meto žymiausių muzikos atlikėjų koncertų klausymasis neabejotinai atsispindėjo Plungės dvaro orkestre ir dvaro spinduliuojamoje muzikinėje kultūroje, taip  ir Jūs šiandien simboliškai savo miesto šventę pradedate gražiu jubiliejiniu XV pučiamųjų orkestrų festivaliu”.

“Mielieji plungiškiai, kultūra sielą užburia per muziką, o muzikuojantis kraštas neabejotinai turi perspektyvą gyvuoti dar daug amžių, nes tik giliųjų  sielos dermių dėka įmanoma sutelkti ir puoselėti darnų piliečių bendrabūvį.  Savitais pavyzdžiais stiprinkite  Lietuvos valstybės tvarumą ir Žemaitijos tapatumą, o skleisdami aukščiausius kultūros standartus, ugdykite  žemaitišką kietumą ir lietuvių stiprybę taip, kaip atnaujintuose reprezentaciniuose dvaro vartuose tai atspindi žemaičių simbolis „Meška“. Tegul kunigaikščio Mykolo Oginskio puoselėti tautinės tapatybės daigai, telkę mus išlaikyti lietuvybę, ir šiandien jungia, stiprina ir tampa simboliška nepalaužtos lietuviškos ir žemaitiškos dvasios deklaracija mums ir tiems, kurie  intensyvėjančioje kultūrų sąveikoje saugos ir puoselės margaspalvę žemaičių kultūros paletę. Didinga Plungės miesto istorija – tai turtas ir vertybė, kurią keturis šimtmečius ir penkias dešimtis metų kūrė garbūs ir išmintingi protėviai,  tebūna paskata nuoširdžiai dirbti, prasmingai kurti, išradingai  ir linksmai švęsti GIMTADIENĮ miesto,  kuriame gera gyventi, verta puoselėti ir mylėti. Ir visa tai – PLUNGĖ! Dėkoju Jums visiems M.K.Oginskio žodžiais, kad Jūs Tėvynės labui įnešate savąją dalį –  Turtą (širdies), Darbą ir Gyvenimą! Esat ė būket,  ŽEMAITE !“,- sakė dr. Irena Šiaulienė.

LSDP Klaipėda inf.

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *