Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Ar atsilaikys Europa prieš dešiniojo populizmo bangą?

Ar atsilaikys Europa prieš dešiniojo populizmo bangą?

Vasario 22-23 d Berlyne įvyko trečiasis ES šalių parlamentinių socialdemokratų ir socialistų partijų frakcijų vadovų susitikimas. Šie susitikimai konferencijos pradėti rengti  2016 m. ir vyksta kartą per pusmetį.

Šįkart konferencijos šeimininkai – Vokietijos socialdemokratų partijos frakcija (SPD), tad konferencija vyko Berlyne, VFR parlamente – Bundestage. Diskusijų tema – „Pažangiosios partijos populizmo pakilimo metu“.

Europoje po pernykščio „Brexit“ referendumo, per kurį Britanija apsisprendė išstoti iš ES, stebimas populistinių partijų ir populizmo pakilimas, ypač šiuo metu, kai daugelyje didžiųjų ES šalių rengiamasi politinėms kovoms, įvyko (Nyderlandai) bei vyks parlamentų ar prezidentiniai rinkimai. Šiemet prie balsadėžių eis Prancūzijos (balandžio 23 d.), Vokietijos (rugsėjo pabaigoje), Italijos ir Bulgarijos rinkėjai.

 Konferencijos vadovas Vokietijos socialdemokratų frakcijos lyderis Tomas Opermanas įžanginiame žodyje akcentavo ES vienybės svarbą, demokratiją ir demokratinę kultūrą, saugumą bei kylančius nacionalizmo iššūkius, ypač po D.Trampo pergalės su šūkiu „America first“, vykstantį politikos radikalėjimą, dešiniųjų populistinių idėjų dominavimą, gilėjančią dešinės ir kairės poliarizaciją, lydimą ksenofobijos, aršiai kritikuojant imigrantus, politinį elitą ir europinę vienybę. Tad, kaip turi šiandien veikti, kokią taktiką pasirinkti socialdemokratinės partijos?

Vokietijos socialdemokratai jau pradėjo rudenį vyksiančių parlamento rinkimų politinę kampaniją. Į Vokietijos nacionalinę politiką sugrįžęs buvęs Europos parlamento (EP) pirmininkas Martinas Šulcas išrinktas Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) vadovu, nominuotas SPD kandidatu  į Vokietijos kanclerius. Susitikime kalbėjusi SPD generalinė sekretorė, partijos rinkimų štabo vadovė Katarina Barley SPD politinį atgimimą, gretų augimą susiejo su naujuoju lyderiu. Ji akcentavo, jog M. Šulcas yra savimi pasitikintis, kovingas, populiarus tarp partiečių, susilaukia Vokietijos rinkėjų simpatijų, o socialdemokratų pergalę rinkimuose siejo su M. Šulco asmens žavesiu, lygindama jį su Holivudo žvaigžde ir vadindama jį Vokietijos socialdemokratų G.Clooney.

Prieš konferencijos pradžią spėjau perversti Berlyno „Der Tagesspiegel“ ir  jame aprašytą M.Šulco  kalbą SPD surengtoje darbdavių konferencijoje.  Laikraštyje pateiktos M.Šulco kalbos ištraukos: „jei man pavyks SPD padaryti laimingą, tai ir aš būsiu laimingas“, „ mūsų šalyje daug gero, bet ne viskas gerai“, „turime įvardinti pagrindinius žmogaus rūpesčius“, „reikia drąsos ir pasitikėjimo savimi, kad dešinieji demagogai ir populistai būtų žmonių atmesti“. Kandidato kalboje dominuoja sąvokos „kartu“ ir „bendruomenė“, solidarios visuomenės idėja, kuri ES, sprendžiant daugelį ginčytinų klausimų, M.Šulco nuomone,  dažnai yra nutylima.

Šalių vadovų pranešimai  apie politinę situaciją liudijo, kad visų šalių socialdemokratai susiduria su panašiomis problemomis – nacionalizmu, populizmu, migracijos keliamomis problemomis bei kelių paieška siekiant stabilaus ekonominio augimo, visuomenei patrauklios socialdemokratinės krypties. Įveikiant populizmą visi kalbėjusieji akcentavo politinio lyderio svarbą, jo charizmatiškumo reikšmę dabarties politiniame procese.

Turbūt išraiškingiausiai tai apibendrino Romanas Vana, pasakodamas apie Čekijos politikos aktualijas, visuomenės reakciją, labai panašią į Lietuvos. „Gerai, kad pasiekti ES geriausi ekonominio augimo rezultatai“, – sakė jis, „bet tai nieko nedomina, visi nori naujų veidų. Koalicijos partneriai neturi programos, bet turi piarą, aukštus (per 30 proc.) reitingus, valdo medijos priemones. Kaip su tokia jėga kovoti? Čekijos socialdemokratai juokauja, kad šalį valdo „japonas“ „Sorry`jano“,  nes jeigu pasielgiama  ne taip – atsiprašoma, o visuomenei tai vis dar priimtina“.

Po kovo viduryje įvykusių rinkimų Nyderlanduose, kuriuose populistas Gertas Wildersas  pergalės vis tik nepasiekė, suteikė impulsą visoms Europos tradicinėms partijoms, nors Europą atėmusių antiimigracinių nuotaikų ir antipatijų politiniam elitui visiškai neužgesins.

Naujausias politinio populizmo gyvybingumo išbandymas balandžio pabaigoje lauks per prezidentinę rinkimų kampaniją Prancūzijoje. Čia vyksta varžybos tarp dešiniojo ir kraštutinio dešiniojo sparno kandidatų – E. Makrono, F. Fijono ir Marin Le Pen. Prancūzijos Socialistų, Ekologinės ir Respublikos parlamentinės grupės lyderis Olivje For pateikė rinkiminės kovos retrospektyvą, apibūdindamas ją kaip įstabią, nes yra nenuspėjama,  nuolat kintanti bei atviru klausimu  ką pasirinkti kairiesiems antrajame rinkimų etape, nes socialistų iškeltas B. Amonas daugiau 5 proc. rinkėjų balsų nesurinks.

Po rinkimų Nyderlanduose Europoje atsirado reali viltis, kad populizmo banga gali būti susilpninta, jei sugebama išgirsti žmones, atsakyti į jų keliamus klausimus. Tik neregėtai didelis šios šalies rinkėjų, sunerimusių dėl britų pasitraukimo iš ES ir D.Trumpo išrinkimo JAV prezidentu, aktyvumas atnešė proeuropietiškus rezultatus.  Deja, olandai nusigręžė nuo Darbo partijos, buvusios mažesniąja koalicijos partnere  liberalo  M.Rutte vadovaujame kabinete. Nors partija stengėsi sąžiningai ir protingai tempti šalį iš krizės, bet šie rezultatai nebuvo įtikinamai perteikti rinkėjams.

Rinkimai Nyderlanduose – lakmuso popierėlis, rodantis, koks stiprus yra populizmas Europoje. Kita vertus, ši patirtis rodo, jog dabar svarbiausia yra ryšys su rinkėjais, nusivylusiais ES biurokratija, ekonomikos sąstingiu, politikų sprendimais. Visiems reikia pasimokyti iš olandų patirties, patvirtinusios faktą, kad esant tvirtam tikėjimui savimi, savo politika, gebėjimu paaiškinti ir įtikinti rinkėjus priimtų sprendimų, ketinimų teisingumu, sutelktai veikiant, radikalus įveikti galima.

LR Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė

Irena Šiaulienė

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *