Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

„Snoro“ bankrotas, N. Cooperis ir kiauras konservatorių „stogas“

„Snoro“ bankrotas, N. Cooperis ir kiauras konservatorių „stogas“

Nors „Snoro“ bankas bankrutavo, bet aistros dėl jo bankroto priežasčių nerimsta ir dabar.
Visuomenės informacijos priemonėse keliamas principinis klausimas: kodėl iš kelių galimų „Snoro“ pertvarkos variantų buvo pasirinktas pats blogiausias (bent jau indėlininkams) bankrotas, o ne banko suvalstybinimas, jį paverčiant Valstybiniu komerciniu banku. Argi to nematė Lietuvos Banko vadovas Vitas Vasiliauskas?
Neabejokime, matė, kad bankrotas yra pati blogiausia išeitis. Matė… bet vis tiek pasirinko šią išeitį. Vakarų valstybėse, kur prokuratūra pavaldi arba teismams arba Vyriausybei, V. Vasiliausko analogas būtų „išlukštentas“ iki nuogumo. Lietuvoje, kur prokurorai nepavaldūs nei teismams, nei Vyriausybei, galima buvo tikėtis, jog „Snoro“ bankroto projektuotojai ir užsakovai bus dar greičiau nustatyti nei tai būtų Vakaruose, kur prokurorai priklauso nuo politikų ar teismų, ir sės į kaltinamųjų suolą.
Tokios eigos, deja, nebuvo, nėra ir, tikėtina, nebus. Todėl darytina išvada, kad „Snoro“ bankrotą inicijavo ar sankcionavo ne koks nors ekonominis mailius ir netgi ne tokia stambi žuvis kaip Lietuvos banko valdytojas, o tie, kurių žodis – tai įstatymas ne tik prokurorams, bet ir mums visiems. Tokiems asmenims suskaičiuoti pakanka vienos rankos pirštų. Štai kokią mums visiems nemalonią išvadą tenka padaryti. O laukti, kad prokuratūra ryt-poryt nustatys bankroto užsakovus gali tik tie, kurie mano, kad prokuratūra yra nepriklausoma ne tik de jure (Konstitucijos 118 str), bet ir de facto (savo kasdienėje veikloje). Gal taip ir bus po ilgų, ilgų metų, per kuriuos „Snoro“ indėlininkai persikels į geresnį pasaulį ir jiems neberūpės jokie bankų bankrotai.

Bet palikime šią nedėkingą temą ateities kartoms ir pakalbėkime apie realius įvykius, kurie sekė paskelbus Snoro bankrotą.
Pirmas iš jų tai N. Cooperio paskyrimas bankroto administratoriumi, mokant jam už darbą neregėtai didelius pinigus. Daugeliui, ne tik man, kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra panašaus rango specialistų. Pasirodo, yra, bet, anot mano kalbintų teisininkų, jie gali būti neatsparūs šio pasaulio vilionėms.
Todėl buvo pasirinktas aukštos klasės specialistas iš užsienio, kuris neturėjo jokių kontaktų su Lietuvos, galimai, dorais ir, galimai, nelabai dorais finansininkais bei teisininkais.
Tačiau yra vienas „bet“. N.Cooperis nemoka lietuviškai, nežino mūsų įstatymų, todėl jam verkiant buvo reikalingi lietuviški finansų ir teisės konsultantai. O konsultantai buvo iš tų pačių, galimai, dorųjų tarpo. Ir jų patarimai turėjo neabejotinos reikšmės N.Cooperio veiksmams. Todėl aš negalėčiau labai kaltinti N. Cooperio dėl to, kad jis leido atlikti dvi neteisėtas operacijas jau po banko „Snoras“ uždarymo. Pagrįstai manyčiau, kad jam taip patarė lietuviški konsultantai, kurie jį įtikino, jog tos operacijos yra teisėtos.
Bet negaliu ir pateisinti tokių N. Cooperio veiksmų. Jei esi aukštos klasės specialistas, tai ir pats turi savo akis. Negaliu pateisinti ir prokuratūros sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl minėtų operacijų. Prokuratūra turėjo nustatyti tuos konsultantus, kurie įtikino administratorių, jog tos neteisėtos operacijos yra teisėtos pagal mūsų įstatymus. O tada ir juos ir N. Cooperį atiduoti teismui. Jeigu pasirodytų, kad tokį sprendimą priėmė pats N. Cooperis savo laisva valia, o ne konsultantų paveiktas, tada jis turėtų atsakyti pagal Lietuvos įstatymus. Jų nežinojimas niekaip neatleidžia nuo atsakomybės. Jei išaiškėtų, kad N. Cooperį įtikino konsultantai, tai būtų teismui tik lengvinanti aplinkybė, kuri leistų taikyti N. Cooperiui švelnesnę bausmę.
Prokuratūra, deja, neatnaujino ikiteisminio tyrimo ir davė ženklą kiekvienam užsieniečiui ir vietiniam gyventojui, jog pagavus darant nusikaltimą pakanka pasakyti „aš nežinojau įstatymų“. Atrodo, kad prokuratūra nuobodžiauja ir tikrai ilgisi papildomo darbo.
Dabar atėjo eilė pakalbėti apie prakiurusį konservatorių stogą. Pradžioje šiek tiek istorijos.
Algirdas Butkevičius, 2012-01-19 Seimo socialdemokratų lyderis, neminėdamas pavardžių, pranešė, kad turi rašytinių dokumentų ir žodinės informacijos apie tai, kad užsieniečio Neilo Kuperio (Neil Cooper) administruojamame „Snore“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos apsaugoti savo įstrigusius pinigus įtakingiems veikėjams (vienas iš tų įtakingų veikėjų Seimo pirmininkės I. Degutienės sūnus).
Andrius Kubilius (2012-01-25): „Stebina tas faktas, kad socialdemokratų lyderis A.Butkevičius, disponuodamas, kaip jis skelbė, bankine informacija, kuri pagal Lietuvos įstatymus negali būti niekam atskleista, praeitos savaitės pabaigoje pabandė šantažuoti Seimo pirmininkę. Teisėsauga turi ištirti tokios informacijos gavimo aplinkybes, nes A.Butkevičius skelbia, jog ją gavo iš „Snoro“ darbuotojų. Nebūtų stebėtina, jeigu kas nors iš „Snoro“ darbuotojų ir šiandien dirbančių „Snoro“ banke ir toliau išlieka V.Antonovo ir R.Baranausko bendrininkais”.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdytojas (2012 metai sausio mėn.): „Dar kartą sakau: mane bankroto administratorius patikino, o jis yra atsakingas kreditoriams, kad jokių įskaitymų nebuvo. Kaip administratorius minėjo, jie daro ir darys vidines operacijas. Tai yra visiškai normalu, nes bankas, sistemos buvo išjungtos ir dabar rankytėmis reikėjo viską sutvarkyti“.
Rasa Juknevičienė, TS-LKD pirmininko pavaduotoja (2012 sausio 27 d. )
„Tad „Snoro“ istorija ir ypač tai, kas dabar vyksta prieš Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir yra atsakymas, kas tie kadriniai KGB. Jei kas nors Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje būtų pasakęs, kad po dvidešimt dvejų metų Lietuvoje dar bus KGB stiliaus recidyvų viešajame mūsų gyvenime, būčiau nepatikėjusi. Tačiau tai – realybė. Melas, padorių žmonių kompromitavimas, psichologinės atakos, bandymai skaldyti, įnešti tarpusavio susipriešinimą, šeimos, artimųjų šantažavimas – tai tik dalis KGB priemonių, kurias visą sovietmetį ir po jo, deja, jie naudojo.
I.Degutienės puolimas – tipiškas kgbistinis veiksmas. Pasirinktas jautriausias kiekvienai motinai dalykas – vaikai. Taip elgdavosi ir stribai pokary.“
Išklausius politikų komentarų, laikas susipažinti su oficialia informacija – ir po to daryti išvadas.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadose konstatuota, kad po paskelbto banko „Snoras“ bankroto buvo atliktos dvi finansinės operacijos, kuriomis buvo viršyti leidžiami maksimalūs užskaitų dydžiai, o tai sukėlė pagrįstų įtarimų dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos.
Prokuratūra: „ikiteisminio tyrimo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai nustatė, kad bankroto administratorius, nebūdamas Lietuvos Respublikos piliečiu ir nebūdamas išsamiai susipažinęs su mūsų šalies teisės aktais, nuolat konsultavosi su atitinkamų sričių specialistais, banko darbuotojais, tarptautine ir Lietuvos advokatų kontoromis. Šio bankroto administratoriaus iniciatyva banke „Snoras“ buvo įkurtas ir pastoviai veikiantis Paskolų komitetas. Tai rodo, kad vykdydamas savo pareigas bankroto administratorius siekė užtikrinti, kad kiekvieną klausimą spręstų kompetentingi asmenys, kurių sprendimai būtų paremti galiojančiais teisės aktais bei praktika, tai yra ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bankroto procedūra šiame banke būtų atlikta laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgdama į Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadas dėl bankroto procedūrų metu viršytų leidžiamų maksimalių užskaitų dydžių, minėto bankroto administratoriaus atstovauta tarptautinė finansų konsultacijų įmonė šių metų vasarą savo sprendimu geranoriškai pervedė visą viršytą sumą (1232283 Lt) į banko ,,Snoras“ sąskaitą. Pastaroji civilinio proceso tvarka turi teisę kreiptis į teismą siekiant susigrąžinti lėšas iš Lietuvos įmonių, kurių prašymais ir buvo įvykdytos dvi finansinės operacijos“.
Po prokuratūros išvados ar dar kas nors abejoja, kad dvi neteisėtos operacijos banke buvo ir po Snoro bankroto?
N. Cooperis pervedė iš savo firmos daugiau kaip 1 mln. litų į Snoro banko sąskaitą, taip pats pripažindamas aukščiau minėtų finansinių operacijų neteisėtumą.
Kaip mes turime dabar vertinti Lietuvos banko valdytoją V.Vasiliauską , kuris tvirtino, kad jokių neteisėtų finansinių operacijų nebuvo po Snoro bankroto?
Jei taip atsitiktų eiliniam piliečiui, tai jis būtų pavadintas melagiu ir galbūt sėstų į kaltinamųjų suolą. Bet V. Vasiliauskas yra elitinė figūra, todėl iš principo jis nepasiekiamas teisėsaugai ir negali meluoti, o gali būti tik ne taip suprastas.
Ar kas nors dar abejoja, kad konservatoriai paslaugiai pasirūpina „stogu“ virš savo partijos nario galvos, kuris jį saugo nuo įžūlios teisėsaugos. Konservatoriams valdant „stogas“ nepraleisdavo įtarimų lietaus. Dabar, valdant socialdemokratams, konservatorių „stogas“ visiškai suaižėjo ir pasidarė skylėtas.
O kaip mes turėtume vertinti Algirdą Butkevičių, kuris eilinį kartą parodė, kad jis pateikia visuomenei tik realią informaciją arba nepateikia jokios, bet nesinaudoja pagrindine konservatorių informacine agentūra „viena ponia pasakė“?

Aloyzas Sakalas

Kovo 11-osios akto signataras, LSDP narys

http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-sakalas-snoro-bankrotas-n-cooperis-ir-kiauras-konservatoriu-stogas.d?id=66019310#ixzz3FWx39W4t

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *