Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Spauda. Socialdemokratų krizė: partinių skyrybų pasekmės

Spauda. Socialdemokratų krizė: partinių skyrybų pasekmės

Socialdemokratų partijos susiskaldymas palietė ir atskilusių Seimo narių sekretorių-padėjėjų gyvenimus. Dalis jų jau neteko darbo, nes nepasekė paskui savo patronus ir liko senojoje socdemų gvardijoje. Viena tokių – klaipėdietė Lilija Petraitienė, kuri daugiau nei 20 metų talkino parlamentarei Irenai Šiaulienei.

Įsitikinimai kainavo etatą
Uostamiesčio tarybos narė, Klaipėdos socialdemokratų lyderė L.Petraitienė Seimo nario sekretorės-padėjėjos karjerą pradėjo dar dirbdama klaipėdiečio parlamentaro Romualdo Igno Bloškio (1936–2013) komandoje 1992-aisiais.
Po ketverių metų, pasibaigus kadencijai, L.Petraitienė tapo Seimo narės Irenos Šiaulienės sekretore-padėjėja. Ir ja buvo iki šio pirmadienio.
Daugiau nei po 20 metų bendradarbiavimo politikių keliai staiga išsiskyrė.
Viskas prasidėjo, kai I.Šiaulienė kartu su partijos kolegomis Gediminu Kirkilu, Juozu Bernatoniu, Rimante Šalaševičiūte, Andriumi Palioniu, Artūru Skardžiumi, Rimantu Sinkevičiumi ir kitais pasitraukė iš socialdemokratų partijos ir nusprendė kurti naują politinį darinį.
“Iki šiol dirbau pas Seimo pirmininko pavaduotoją I.Šiaulienę, kuri pasitraukė iš socialdemokratų gretų ir deklaruoja, kad kurs naują partiją. Aš likau socialdemokratų partijoje. Man buvo tam tikrų priekaištų, nes aš, kaip partijos skyriaus pirmininkė, negaliu sėdėti ant dviejų kėdžių. Partijos pirmininkas Gintautas Paluckas paragino, kad turiu apsispręsti, kur ir su kuo esu”, – teigė L.Petraitienė.
Ji neslėpė, kad sulaukė delikataus kvietimo jungtis prie “atskilėlių”, tačiau liko senojoje partijoje, ir šis apsisprendimas jai kainavo Seimo nario sekretorės-padėjėjos vietą. Išsiskirta “šalių susitarimu”.
Darbo pas I.Šiaulienę neteko ir dar viena klaipėdietė – Žaneta Skersytė.

Klaipėdos skyrius – stabilus
Klaipėdos skyriuje šiuo metu yra 405 nariai.
Po skilimo partiją paliko apie 20 narių.
L.Petraitienės teigimu, nė vienas jų neprisijungė prie “atskilėlių”, tačiau dalis iš partijos veiklos pasitraukė baimindamiesi dėl tolimesnės karjeros.
“Pavyzdžiui, vienas partijos bičiulis iš bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” paliko partiją dėl labai pragmatiškų priežasčių. Ne paslaptis, šiuo metu iš šios bendrovės šalinami darbuotojai, susiję su LSDP. Tokių, kurie pasitraukė iš partijos, baimindamiesi dėl karjeros perspektyvų, per visą Lietuvą buvo nemažai”, – neslėpė L.Petraitienė.
Dalis išėjusiųjų iš partijos pasitraukė dėl nesutarimų šios politinės jėgos viduje, prasidėjus skilimui ir viešiems santykių aiškinimams.
Šiuo metu socialdemokratams priklauso apie 19 tūkst. narių.
Esą buvo tokių, kurie pasitraukė iš partijos, bet jų skaičius nėra reikšmingas.
Be to, per pastaruosius kelis mėnesius prisijungė 150 naujų narių.


“Valymai” pagal politinę liniją
Esą šiuo metu valstybės tarnautojui, biudžetinės ar viešosios įstaigos darbuotojui priklausyti bet kokiai partijai, o ypač socialdemokratų, yra netgi nepalanku.
“Šiandien tokia situacija, kai priklausymas partijai traktuojamas kaip didžiulė nuodėmė, nubraukianti bet kokias kompetencijas, žinias, gebėjimus. Tokia situacija tikrai nėra normali. Tačiau turiu pripažinti, kad partijose yra ir protekcionizmo bei nepotizmo, kai neverti žmonės užima tam tikras pareigas. Dėl šios priežasties viskas sumaišoma į vieną katilą, ir šiandien narystė partijoje karjeros siekiantiems profesionalams kai kada ir trukdo”, – pastebėjo G.Paluckas.
Ne taip seniai “valstiečių” lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad šiandien kai kurios valstybinės įstaigos ir bendrovės yra užvaldytos tam tikrų partinių veikėjų, ypač “Registrų centras”, “Lietuvos geležinkeliai” ir kitos.
Ne paslaptis, kad pastaraisiais mėnesiais ten prasidėjo didelis “kadrų valymas”.
Šiandien esą pastebima, kad partiniai žmonės dažniausiai yra paprašomi išeiti iš darbo arba palikti partiją, jei norima užimti kurias nors pareigas. Nors dar visai neseniai buvo priešingai.
“Čia buvo kita blogybė, kuri išprovokavo dabartinę situaciją. Tai kompromitavo politines partijas visuomenės akyse, ir šiandien, kai įstaigose ir įmonėse vyksta politinis valymas, žmonės čia nemato nieko blogo. Tačiau toli gražu ne visi partijai priklausantys žmonės yra korumpuoti ir neverti užimti pareigų, o šiandien formuojamas toks įvaizdis”, – teigė G.Paluckas.

Ekspremjeras – nebe partinis
Kiek tiksliai Seimo narių padėjėjų-sekretorių turės trauktis iš pareigų dėl politinio nesuderinamumo, nėra aišku.
Parlamentaras R.Sinkevičius patvirtino, jog viena iš penkių jo sekretorių-padėjėjų Stanislava Neverdauskienė, reziduojanti Raseiniuose, turės palikti postą, nes ji lieka senojoje LSDP.
Jos vietą esą užims kitas asmuo.
Iš socialdemokratų partijos dar rugsėjo pabaigoje tyliai pasitraukęs buvęs premjeras ir partijos lyderis Algirdas Butkevičius prie naujai kuriamos politinės jėgos prisidėti neketina.
Tad visi trys jo sekretoriai-padėjėjai Seime esą savo vietose išliks, nepaisant to, kad jie priklauso socdemų partijai.
“Visi mano padėjėjai išliks, nors jie yra socialdemokratų partijos nariai, nes aš vertinu žmonių kompetenciją. Aš juk esu nepartinis ir nedalyvausiu naujos partijos kūrime. Iš LSDP pasitraukiau pats pirmas. Parašiau pareiškimą dar rugsėjo 23 d. Tik niekur apie tai viešai neskelbiau. Visi kiti mano kolegos iš partijos išėjo vėliau”, – patikino A.Butkevičius.

Kils nauja politinė jėga?
Atskilę LSDP senbuviai esą jau rodo pastangas kurti naujus skyrius savivaldybėse.
Klaipėda kol kas nepasiduoda, tačiau, anot naujojo socdemų lyderio Gintauto Palucko, prie naujos politinės jėgos veikiausiai prisidės Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, kuris kol kas vienintelis iš visų skyrių vadovų Lietuvoje pasitraukė iš LSDP.
“V.Dačkauskas yra vienintelis skyriaus pirmininkas, kuris pareiškė, kad traukiasi iš partijos. Bet džiugu, kad Klaipėdos rajone “užaugo” ir Vaclovui konkurenciją sudaro Ligita Liutikienė. O kol kas tos naujos partijos nėra. Ir aš labai abejoju, ar ji atsiras. Tai itin sudėtingas uždavinys. Apskritai partijų populiarumas nėra didelis visuomenėje. Todėl sukurti naują reikės ne tik fizinių-psichologinių pastangų”, – pabrėžė G.Paluckas.
Anot jo, socialdemokratų partija – viena didžiausių ir, jo manymu, viena įtakingiausių politinių jėgų Lietuvoje.
“Rinkimams ruošiamės intensyviai, puikiai suprasdami, kad bus nuožmi kova ne tik tarp politinių partijų, nes matome ir Viktoro Uspaskicho “grasinimus” sugrįžti, ir “valstiečių” siekį įsitvirtinti ne tik parlamente, bet ir savivaldoje, neturėtume nuvertinti ir visuomeninių judėjimų. Todėl savivaldos rinkimai bus sudėtingi, bet mes jiems tikrai pasiruošime”, – entuziazmu tryško G.Paluckas.

Tikisi išlaikyti stabilumą
Iki savivaldos rinkimų likus mažiau nei pusantrų metų, socialdemokratai tikisi, kad aistros, suskaldžiusios partiją, aprims. Ir galbūt pavyks išlaikyti status quo.
“Klaipėdos rinkėjas – specifinis. Kairiosios jėgos čia savivaldos rinkimuose paprastai gauna tik apie 9 proc. balsų. Kadangi dabar Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius mažėja, visos partijos surinks mažiau balsų ir politinio pyrago dalybos bus menkesnės. Sieksiu, kad pavyktų išlaikyti tris mandatus, būtume laimingi, jei pasiseks gauti keturis”, – teigė L.Petraitienė.
Esą Lietuvos mastu panašią egzistencinę krizę išgyvena ir Liberalų sąjūdis.
Tačiau, pasak L.Petraitienės, liberalų rinkėjas Klaipėdoje yra jaunas, inovatyvus, veržlus, todėl liberalai, šiuo metu turintys 13 vietų uostamiesčio taryboje, spėjama, per artimiausius savivaldos rinkimus turėtų laimėti bent 8–9 mandatus.
“Esu tikra, kad atsiras įvairių visuomeninių komitetų, kurie sieks patekti į savivaldybės tarybą. Tai yra vieša paslaptis, kuluaruose kova jau prasidėjo, todėl tiek liberalams, tiek mums tai bus nemenkas iššūkis”, – mano L.Petraitienė.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/socialdemokratu-krize-partiniu-skyrybu-pasekmes-841725

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *