Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Tradicinė I.Šiaulienės vasaros kelionė. Vytauto Didžiojo karo muziejus

Tradicinė I.Šiaulienės vasaros kelionė. Vytauto Didžiojo karo muziejus

Liepos 8-ąją LSDP Klaipėdos m. skyriaus bičiuliai vyko į tradicinę LR Seimo pirmininko pavaduotojos Irenos Šiaulienės organizuojamą vasaros kelionę. Aplankytas Vytauto Dižiojo Karo muziejus ir muziejaus sodelis.

Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejus – vieta, kur nuolat atnaujinamos ekspozicijos ir parodos leidžia susipažinti su Lietuvos ir pasaulio karyba nuo seniausių laikų, užfiksuojant svarbiausius istorijos įvykius. Tai vieta kur istorija tampa dinamiška.

Muziejaus idėja arba Kaip Lietuva siekė Nepriklausomybės 

1919 m. nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadai laikinąja sostine tapusiame Kaune nusprendė steigti Karo muziejų. Muziejus pradėtas kurti 1919 m. gruodžio 15 d. kariuomenės vado generolo leitenanto Prano Liatuko įsakymu. 1921 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 17 kariuomenei skelbė, kad „kuriamas karo muziejus turi prakilnų ir garbingą tikslą – pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybės“.

1921 m. vasario 19 d. nupirktas dailininko Petro Kalpoko paveikslas „Vytis“. Jis muziejaus inventorinėje knygoje užregistruotas kaip pirmasis muziejaus eksponatas. Pirmajame muziejuje veikė penki skyriai: Istorinis, Nepriklausomybės, Žuvusiųjų, Kariuomenės dalių ir įstaigų bei Šaulių sąjungos. Buvo eksponuojama apie 100 įvairių nuotraukų, kelių mūšių schemos, trofėjai.

Karo muziejus sparčiai augo, turtėjo, plėtėsi. Kaupiami eksponatai bylojo ne tik apie ginklų evoliuciją ir buvusias kautynes karo lauke. Čia buvo stengiamasi parodyti ir didingą Lietuvos valstybės politinę ir kultūrinę praeitį. Netrukus muziejus tapo ne tik lietuvių tautos kultūriniu židiniu, bet ir tautos šventove. Pirmasis muziejus, pavadintas Karo muziejumi. Išskirtinis dėmesys muziejuje buvo skiriamas kariuomenės įvykiams. Buvo stengiamasi, kad nebūtų pamirštas nė vienas žymesnis atsitikimas kariuomenės pulke ar dalinyje, kad kiekvienas karininko ar kareivio nuopelnas Tėvynei būtų tinkamai įamžintas. Tai daryta remiantis nuostata, jog daug svarbių kariuomenės gyvenimo pėdsakų nyksta. Buvo tikimasi, kad muziejaus įsteigimas tą procesą sustabdys.

Muziejaus rinkinį sudaro archeologiniai radiniai, šaltieji ir šaunamieji ginklai, amunicijos rinkiniai, pasakojantys apie Lietuvos valstybės ir karybos istorijos raidą; „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą daiktai ir dokumentai, fotonegatyvų ir fotonuotraukų kolekcijos; užsienio valstybių kariuomenių uniformų kolekcija, dokumentų ir knygų rinkinys. Muziejus kaupia, saugo, restauruoja, tiria ir propaguoja lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kovų už laisvę ir nepriklausomybę paminklus, eksponatus, kurie pasakoja apie Lietuvos istoriją, ginklų bei karinės atributikos evoliuciją, materialinės ir dvasinės kultūros vertybes, supažindinančias su Lietuvos ir kitų valstybių istorija, karybos menu nuo seniausių laikų iki mūsų dienų.

Muziejaus sodelis

1922 m. kūrėsi Karo muziejaus sodelis. 1925 m. papuoštame sodelyje visuomenei parodyti S. Daukanto ir V. Kudirkos biustų modeliai, sukurta Laisvės statula. Juos visus kūrė J. Zikaras. 1936 m. sodelis pradėtas pertvarkyti, į kitą vietą perkelti biustai ir Laisvės paminklas. 1928 m. atidengtas Laisvės paminklas – Juozo Zikaro žalvarinis kūrinys. Vėliau pastatyti Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Maironio, Antano Juozapavičiaus, Povilo Lukšio, Silvestro Žukausko, Vlado Putvinskio, Martyno Jankaus, Petro Vileišio biustai (Juozo Zikaro ir Broniaus Pundziaus kūriniai), „Knygnešys“ (J. Zikaro žalvarinė statula), „Sėjėjas“ (Bernardo Bučo žalvarinė statula), taip pat paminklinė lenta Lietuvos knygnešiams.

Po okupacijų, 1988 m. sodelį teko atkurti. 1989 m. vasario 16 d. iškilmingai atidengta Laisvės statula. Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ atstatytas 1990 m. vasario 16 d., Nežinomojo kario palaikai perlaidoti 1990 m. lapkričio 23 d. 1989–1991 m. į savo ankstesnes vietas sugrįžo tautos didvyrių paminklai. 1998 m. lapkričio 23 d. atkurta Žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kripta. 2015 m. pagal skulpt. Juozo Šlivinsko projektą kariljono bokšte atstatyta 2,7 m aukščio varinė Kario skulptūra.

Bus daugiau

LSDP Klaipėda inf.

Eugenijaus Maciaus fotoreportažas

 

 

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *