Pages Navigation Menu

Klaipėdos skyrius

Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė sveikino konferencijos „Fizinio aktyvumo Lietuvoje tikrovė ir perspektyvos“ dalyvius

Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė sveikino konferencijos „Fizinio aktyvumo Lietuvoje tikrovė ir perspektyvos“ dalyvius

Šiandien LR Seime vyko konferencija „Fizinio aktyvumo Lietuvoje tikrovė ir perspektyvos“, kurios dalyvius sveikino Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė.

Renginį organizavo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuras. Įžanginį žodį tars Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Pranešimus skaitys Kūno kultūros ir sporto departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinės sveikatos tarybos, Lietuvos fizinio aktyvumo ir sveikatos asociacijos, Lietuvos sporto universiteto, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir kitų įstaigų atstovai.

Seimo Pirmininko pavaduotojos Irenos Šiaulienės
sveikinimo kalba konferencijoje

“Gerbiamieji konferencijos dalyviai, kolegos Seimo nariai, Vyriausybės ir ministerijų, akademinės visuomenės atstovai, visi susirinkusieji,
malonu Jus pasveikinti konferencijoje „Fizinio aktyvumo Lietuvoje tikrovė ir perspektyvos“.
Nuo mažų dienų mes girdime, jog judėjimas – tai sveikata. Tačiau ne visuomet surandame laiko, noro ar galimybių būti fiziškai aktyviais. Vaikams fizinis aktyvumas užtikrina sveiką augimą ir vystymąsi, gerą savijautą, nervų sistemos veiklą, dėl to mokymosi rezultatai gerėja. Suaugusiems – nepervargstant leidžia atlikti kasdienes užduotis. Pagyvenusiems, senyvo amžiaus žmonėms pakankamas fizinis aktyvumas – galimybė džiaugtis laisvalaikio pramogomis ir tuo pačiu išlaikyti ir pratęsti socialinį aktyvumą.
Mūsų laikmečiui būdinga labai sparti socialinė, mokslinė ir techninė plėtra, o biologiniai procesai, skirtingai nuo socialinių, kinta lėčiau. Socialiniai veiksniai žmogaus organizmui kelia vis naujų reikalavimų. Dėl to šiandieninis žmogus verčiamas mąstyti ir veikti daug greičiau už savo protėvius. Mokslinė ir techninė pažanga, išlaisvinusį žmogų nuo alinančio fizinio darbo, drauge labai apribojo jo biologinės evoliucijos stimulą – fizinį aktyvumą. Milijonus metų gamta ir fizinis darbas lyg koks skulptorius lipdė žmogaus kūną, lavino jo jėgą, grūdino valią. Dabar ne kiekvienas žmogus kasdieniniame gyvenime susiduria su sunkiu fiziniu darbu, aktyvia fizine veikla. Gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologinis progresas ir pasyvaus laisvalaikio prie kompiuterio ar televizoriaus leidimas sudaro sąlygas mažiau judėti. Fizinis aktyvumas būdingas vyrams, turintiems mažesnį nei aukštasis išsilavinimas bei kaime gyvenantiems asmenims.
Dėl fizinio aktyvumo stokos dažniau sergama lėtinėmis ligomis, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos, mažėja darbingumas, gyvybingumas; nepakankamas judėjimas neigiamai veikia ir centrinę nervų sistemą. Galima drąsiai teigti, kad šiandien yra aišku, kodėl žmonės serga širdies ligomis. Jas lemia du pagrindiniai veiksniai – paveldimumas ir nejudrus gyvenimo būdas.
Fizinis neaktyvumas tapo pasaulinės visuomenės sveikatos problema. Remiantis „Eurobarometro“ 2014 m. apklausos rezultatais, 59 proc. Europos Sąjungos gyventojų niekada nesimankština ir nesportuoja arba tai daro labai retai, o 41 proc. mankštinasi arba sportuoja bent kartą per savaitę. Fiziškai aktyviausi Šiaurės Europos valstybių (Švedijos, Danijos, Suomijos) gyventojai, o mažiausiai – pietiečiai (bulgarai, maltiečiai, portugalai, rumunai ir italai). Lietuvoje niekada nesportuoja ir nesimankština 46 proc. žmonių ir todėl esame 9 vietoje tarp visų Europos Sąjungos valstybių narių.
„Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, pagrindinės priežastys kodėl žmonės Lietuvoje nesportuoja buvo nurodytos tokios – 42 proc. neturi tam laiko, 20 proc. – motyvacijos ir jiems neįdomu, 13 proc. – turi negalią ar dėl tam tikrų ligų, 10 proc. nurodė, kad jiems tai per brangu. Lietuvos rodikliai yra artimi Europos Sąjungos vidurkiui, išskyrus tai, kad 17 proc. gyventojų nurodė, kad jie nesportuoja ar neužsiima fiziniu aktyvumu todėl, kad jiems tai yra per brangu.
Laiko trūkumo argumentacija rodo, kad gyventojai vis dar nesuteikia sveikatingumui reikiamo prioriteto. Taip pat trūksta judėjimo įgūdžių, gerosios praktikos ir žinių apie sveikatinimą per fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną.
Sveikatos apsaugos ministerija, drauge su Higienos institutu, 2010-2011 metais atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad fizinei veiklai žmonės vidutiniškai skiria 223 minutes per parą (vyrai − 238 min., moterys 207 min.), t. y. jie daugiau sėdi, nei juda. Tik kas vienuoliktas apklausos dalyvis laisvalaikį leidžia užsiimdamas didelio intensyvumo ir kas penktas – vidutinio intensyvumo fizine veikla. Likusieji laisvalaikį leidžia pasyviai. Tokių daugiausia tarp vyresnio amžiaus (45–74 metų) žmonių, moterų. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, ypač jauniausio ir vyriausio amžiaus suaugusiųjų, moterų ir asmenų su aukštuoju išsilavinimu grupėse.
Susirūpinimą kelia ir viena opiausių problemų – Lietuvoje išlieka nuolatos mažėjantis vaikų, moksleivių fizinis aktyvumas. Remiantis tarptautinio moksleivių sveikos gyvensenos tyrimo duomenimis, Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas jau yra pasiekęs kritinę ribą ir, palyginus su kitų Europos šalių moksleivių judėjimo aktyvumu, Lietuva užima priešpaskutinę vietą, lenkdama tik Slovakiją,
Neabejotina, kad sveikatos problemos, kurias sukelia toliau augantis visuotinis fizinis pasyvumas ir vaikų bei paauglių nutukimo didėjimas (Lietuvoje 17,1 proc. vaikų turi antsvorio (įskaitant ir nutukimą), gali būti laikomos vienu didžiausių iššūkių, susijusių su visuomenės sveikata XXI amžiuje.

Mielieji konferencijos pranešėjai ir dalyviai,

Lietuva atsilieka nuo fiziškai aktyvių Europos Sąjungos šalių, kurios yra sektinas pavyzdys. Tačiau norint pasiekti teigiamų pokyčių, būtina formuoti visuomenės nuomonę apie fizinio aktyvumo naudą, pirmiausia, patiems žmonėms, jų artimiesiems, o galiausiai ir visuomenei. Tam yra būtina valdžios institucijų parama ir pagalba. Todėl tikiuosi, kad Jūs šioje konferencijoje pasidalinsite žiniomis, patirtimi ir pasiūlymais, kaip skatinti fizinį aktyvumą Lietuvoje.

LSDP Klaipėda inf.

Palikite Komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *